DAUGIABUČIŲ
GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS
nustato:
5. Pastato bendrojo naudojimo
objektai:
1) bendrosios
pastato konstrukcijos
2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos
3) pastato
bendrojo naudojimo patalpos
4) vietiniai inžineriniai tinklai
5) bendrojo naudojimo žemės sklypas
CIVILINIS KODEKSAS
nustato:
Daugiabučio namo BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTAMS VALDYTI butų ir kitų
patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba
šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo
objektų administratorių.
Atrodytų viskas aišku, kas yra daugiabučių
namų bendrojo naudojimo objektai.
Tačiau „Kauno vandenų“
administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Gediminas Žukauskas mano kitaip.
Jis, pabrėžęs, kad „daugiabučio namo bendrija yra daugiabučio
namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas“ rašo, kad „butų
savininkų bendrijos pirmininkui pateikus informaciją apie bute faktiškai gyvenančių
asmenų skaičių, atitinkamai skaičiuojamas mokestis už karšto vandens kiekį“.
Taigi – šiam tūlam
ponui daugiabučių namų gyventojai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo
objektai ......
Antra – šis ponas pripažįsta,
kad už geriamą vandenį, sunaudotą karšto vandens ruošimui, su „Kauno vandenimis“
atsiskaitoma pagal butų karšto vandens skaitiklių parodymus.
T.y. jis pripažįsta,
kad geriamą vandenį karštam vandeniui ruošti
daugiabučių namų butams parduoda „Kauno vandenys“.
Betgi šalyje ir ES yra
priimta, kad pardavėjo pareiga yra
pasirūpinti parduodamo produkto matavimo priemonėmis.
Šalyje tai taip, bet,
kaip matome, ne Kaune, nes „Kauno vandenys“, parduodami butams geriamą vandenį, kuris buvo
panaudotas karštam vandeniui ruošti, atsisako įrengti jo apskaitos prietaisus
butuose.
Taigi, kaip matome, patarlė KAD KAUNAS YRA KAUNAS – šiuo atveju pasitvirtina ...
Todėl kauniečiams
siūlome , sekant „Kauno vandenų“
pavyzdžiu, eiti į parduotuves ir
turgus su savo svarstyklėmis .....
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą