2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Kas paneigs, kad , kaip sakoma, yla išlindo iš maišo

.....

 Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys dr. Arvydas Anušauskas siūlo artimiausiame komiteto posėdyje pagal nacionalinio saugumo strategiją apsvarstyti naujausius iššūkius, tenkančius Lietuvai.

NSGK nario dr. A. Anušausko nuomone, „kaimyninė valstybė, keldama ribotą grėsmę vienam iš pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų – ekonominiam saugumui, pirmiausia norėtų paveikti savo kaimynes ir jų užsienio politiką.
 Tai yra susiję su Rusijos eskaluojamu regiono nestabilumu ir sienų perbraižymu.

Žinoma, dabartinių Rusijos sankcijų poveikio Lietuvos ekonomikai negalima net lyginti su buvusios pasaulinės ekonominės krizės poveikiu, kuris buvo 20–30 kartų didesnis.

Tačiau komitetas neturėtų nusišalinti ir rimtai aiškintis dabartinę situaciją.

Reikia turėti tikslią informaciją iš nacionaliniam saugumui svarbių ūkio sektorių atstovų ir ją viešinti, konkrečiais verslui naudingais sprendimais neleidžiant kilti isterijai dėl sankcijų poveikio, ko Rusija ir siekia“.

Be to, reikėtų pradėti svarstyti ir nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus.

Šiuo metu strategijoje yra numatyta stiprinti su Rusijos Federacija tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityje ir skatinti bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, branduolinės energetikos saugos ir kitose srityse, remti NATO bendradarbiavimą su Rusija abipusiškumo, pasitikėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo principų pagrindu, tačiau šiuos principus Rusija labai aiškiai, nuosekliai ir nuolat pamina.

Matyt tokius strategijoje išsakytus mūsų lūkesčius reikėtų pakeisti kitais, labiau ginančiais Lietuvos, kaip ES valstybės ir NATO narės, nacionalinius interesus ir įvertinančiais dabartinės Rusijos neprognozuojamą elgesį“,
 – teigia A. Anušauskas.

Ką konkrečiai reikia daryti, pasiūlė   konservatorius Seimo narys K. Starkevičiaus  Seimo Kaimo reikalų komitete 12 rugpjūčio.

Štai taip komentuoja Rusijos žiniasklaida jo pasiūlymą:








Lietuvoje siūloma uždaryti Rusijos federacijai maisto produktų tranzito Į Karaliaučiaus sritį  galimybę В Литве предлагают закрыть для РФ возможность транзита продуктов в Калининградскую область

Vadovaujantis sveiko proto logika, vienokia ar kitokia tranzito  į Karaliaučiaus sritį  blokada - geriausias pretekstas Rusijos intervencijai į Lietuvą ..................

O lapkričio pradžioje sukaks  geležinkelio tilto per Bražuolės  upelį sprogdinimo 21 –osios metinės

Vertinant LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADAS, kas paneigs, kad, kaip sakoma, yla išlindo iš maišo, nes abu konservatorių partijos pirmininkai savo tylėjimu tam pritaria .....

Betgi kodėl tyli Prezidentė, tyli Seimo Pirmininkė, tyli Premjeras, tyli įvairaus plauko ekspertai  .....???!!!!!

*********************************************************** 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADOS

Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. X-1350
priedėlis

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

Komisija pažymi, kad jai nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar teisėsaugos institucijų pareigūnams, tiriantiems J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, buvo bandoma daryti poveikį pažeidžiant Konstituciją.

Komisija nustatė, kad buvęs Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis neteisėtu, nustatyta tvarka Seimo Pirmininko siunčiamų dokumentų registre neregistruotu raštu, surašytu ant Seimo Pirmininko blanko, t. y. kreipdamasis ne savo asmeniniu vardu, nurodė prokurorams inicijuoti baudžiamąją bylą VSD pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl Bražuolės tilto susprogdinimo ir J. Abromavičiaus nužudymo.

Kai kurie politinės partijos – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) buvusieji ir dabartiniai vadovai siekė ir tebesiekia daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir pareigūnams, kurie tyrė J. Abromavičiaus nužudymą organizavusios ir įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų veiklą.

Tyrimo veiksmus atliekantiems pareigūnams buvo grasinama įvairiais būdais, net bandant juos gąsdinti. Apie tai buvo informuoti ir žinojo baudžiamųjų bylų tyrimą atliekantys ir jam vadovaujantys Generalinės prokuratūros pareigūnai, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms galbūt nusikalstamoms veikoms ištirti.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad J. Abromavičiaus nužudymą ir kitus sunkius rezonansinius nusikaltimus suplanavę ir įvykdę, taip pat pareigūnams grasinę asmenys, jausdami ir žinodami apie tam tikrų asmenų ir politinių jėgų paramą, jautėsi nebaudžiami, tai labai sunkino minimų nusikaltimų tyrimą.


************************************************************************************....

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą