Koks jau ten gali būti tinkamas vartotojų švietimas, jeigu reikia „šviesti“ pačias vartotojų asociacijas

 Pirkėjų, paslaugų naudotojų,   visko ką tik  jie nupirko (žiurkėms nuodus, šunims maistą,  skalbimo priemones, duoną, elektros energiją, pieną,  televizorius, kompiuterius, gamtines dujas ir t..),  „vartotojų“   švietimas turėtų būti viešasis interesas.

Kodėl turėtų būti ???

Todėl, kad valdžia nelabai tuo suinteresuota, o  tie „vartotojai“ yra labai jau nelinkę šviestis, nes jie   vis dar nesuvokia, kad gyvename tokioje sistemoje, kur savo teises reikia pasiimti patiems.

   

    Antra vertus senyvo amžiaus  žmonės, pasityčiojant vadinami  „senjorais“,  dėl įvairių priežasčių nelabai ir turi galimybių susipažinti su savo, kaip „vartotojų“ teisėmis.

 Kita vertus, vartotojai  - mokesčių mokėtojai turi visišką teisę reikalauti ir tikėtis, kad iš mokesčių mokėtojų išlaikomos ~ 20 vartotojų teises ginančių valdžios įstaigų ir institucijų tinkamai pasirūpintų, kad pardavėjai, paslaugų teikėjai jų neapgaudinėtų.

Deja yra, kaip yra ...

    Kone kasdien "vartotojai" ką nors perka parduotuvėse, tačiau ar kas nors matė  bent vienoje iš jų iškabintas „Mažmeninės prekybos taisykles“,  ar pasitaikė bent vienas atvejis, kad bent vienoje ne maisto prekių  parduotuvėje būtų geranoriškai, neklausiant,  paaiškinta, kad:

   Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą:

1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);

2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;

3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;

4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

Ką jau ką, tai šitą turėtų žinoti kiekvienas pirkėjas.

  Tačiau, ypatingai tai liečia provincijos pirkėjus,  retas tai žino ir tuo naudojasi,  o pardavėjai tokiais atvejais, kaip taisyklė, siunčia juos  pas garantinio remonto vykdytojus ........

Pirkėjai turėtų būti bent jau  informuoti, kad jų teises gina:

Ø  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,

Ø  Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

O  kas liečia šilumos, elektros, gamtinių dujų tiekimą, tai jau čia didelė problema, ypatingai šilumos tiekimas.

  Jeigu jau daugumai Seimo narių yra neprieinama suvokti, kad daugiabutis namas yra vientisas inžinerinis statinys, kuris turi būti tolygiai šildomas su visomis atskirų būtų atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos pasekmėmis, kad šilumos tiekėjai neturi intereso daugiau parduoti šilumos, nes jų pelnas nuo to nepriklauso, tai ko jau benorėti iš eilinio "vartotojo" ...

Deja, deja, deja ..... ne ką toliau yra pažengę ir ne kurie ne kurių, save liaupsinančių,  vartotojų asociacijų,  taip pasivadinę, „ekspertai“ ..

..    

   Štai vienas toks „ekspertas“  viešai internete  aimanuoja, kad šilumos tiekėjas  išrašo netinkamas sąskaitas už šilumą, tačiau visiškai nepastebi neteikiamos paslaugos –karšto vandens tiekimo ....

   Iš visų pusių kritikuoja "ekspertas" šilumos tiekėją, o  kaip   išeitį,   jis teškia,  kad jeigu   vartotojai  galėtų pasirinkti, tai  jie nedelsdami pakeistų šilumos  tiekėją, o šilumos  tiekėjas,  tai žinodamas stengtųsi ir vertintų kiekvieną  šilumos vartotoją ..................

    Betgi šilumos tiekėjas tiekia šilumą tik iki daugiabučių namų įvadų, ir  už jos kokybę atsako.

O sąskaitas už šildymą kiekvienam butui išrašo todėl, kad taip nustatyta Šilumos ūkio įstatyme, kas yra sovietinių laikų atavizmas .... o gal  rudimentas .....

  Sąskaitų išrašymas butams turėtų būti atskira paslauga, kaip tai yra civilizuotame pasaulyje, ir    tai turėtų atlikti  daugiabučio namo šilumos vartotojų pasirinkta Sąskaitų išrašymo (bilingo )sistema.

 Betgi, kaip matome, jeigu tai yra neprieinama suvokti žiniasklaidai gerai žinomam „ekspertui“, tai  ką jau bekalbėti apie vartotojų švietimą, kada  jį atlieka tokie „ekspertai“ ....

   O tiesiog yra ir keista, ir nesuprantama, NETGI TAM TIKRA PRASME PASIBAISĖTINA, kada  vienos  vartotojų  asociacijos, su didelėmis pretenzijomis į vartotojų švietimą,  nuomone VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KOMISIJA galėtų vykdyti vartotojų mokymus specialiose srityse.

Pavyzdžiui:

- Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų valdymas - kas už ką atsako. Prižiūrėtojo pareigos, atsakomybė, pasirinkimo procedūros.

- Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų techniniai aspektai - techninė įranga, jos modernizavimas.

 - Pastatų energetinio modernizavimo priemonių parinkimas, jų efektyvumo įvertinimas.

- Daugiabučių namų atstovų/įgaliotinių parengimas.

Tokiu būdu, sumoje, koks jau ten gali būti tinkamas vartotojų švietimas, jeigu reikia „šviesti“ pačias vartotojų asociacijas ...

Kaip sakoma, būtų linksma, jei nebūtų liūdna .....

.

.

.