.
LR Konstitucija nustato:
67 straipsnis
Seimas: 20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas |
142 straipsnis
Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
144 straipsnis
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių |
84 straipsnis
Respublikos Prezidentas:
16) ginkluoto užpuolimo, gresiančio
valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus
dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat
dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam
Seimo posėdžiui;
17) įstatymo nustatyta tvarka ir
atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą
tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
|
142 straipsnis
Ginkluoto užpuolimo atveju,
kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos
Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos
agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia
mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo
posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.
Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
144 straipsnis
Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių.
Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais
tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu
šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina
arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas |
Tokiu būdu:
Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją
ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti
ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę.
Tačiau jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar
visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje
įvesti nepaprastąją padėtį, o gali ir jos neįvesti .... gali palaukti kol
konstitucinė santvarka bus pakeista .... kada nebereikės ginti Tėvynės ......
O gal šalies konstitucinės santvarkos pakeitimas „su žaliųjų žmogeliukų“ ar kokių nors „koloradikų“
pagalba yra nesusijęs
su Tėvynės gynimu ???
Vienas Konstitucijos straipsnis Prezidentui
suteikia teisę SKELBTI NEPAPRASTĄJĄ PADĖTĮ,
kitas straipsnis Prezidentui tiktai suteikia teisę PRIIMTI SPRENDIMĄ ĮVESTI
NEPAPRASTAJĄ PADĖTĮ........
Vienas Konstitucijos straipsnis įpareigoja
Prezidentą nedelsiant skelbti karo padėtį, mobilizaciją, kitas straipsnis Prezidentui
tiktai suteikia teisę priimti sprendimus dėl karo padėties
įvedimo, dėl mobilizacijos ir pateikti šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo
posėdžiui.
Konstitucijos nuostatas detalizuoja atitinkami įstatymai.
Paimkime pavyzdžiui Karo padėties įstatymą, kuris nustato: „ Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia
ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės
suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą ... dėl karo padėties įvedimo PRIIMA Respublikos
Prezidentas nedelsdamas ir šį sprendimą teikia tvirtinti artimiausiame
Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeilinę sesiją.
Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.“
Betgi Konstitucijos 142
straipsnis nustato:
Ginkluoto užpuolimo atveju,
kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos
Prezidentas nedelsdamas ... ĮVEDA karo padėtį visoje Valstybėje ar
jos dalyje, teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo
posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją.
Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
Vis tiktai sprendimo priėmimas dėl karo padėties įvedimo
yra ne tas pats, kas karo padėties įvedimas.
Kodėl rengiant Karo padėties
įstatymą buvo pasirinktas šalies saugumui nepalankesnis Konstitucijos
straipsnis 2000 metų birželio mėnesį ?
Gal todėl, kad Seimo
pirmininkas buvo sovietinis marksistinės etikos profesorius su visomis iš to
sekančiomis pasekmėmis .........
Sumoje akivaizdu, kad Konstituciją ruošusiųjų
tarpe buvo „kurmių“, kurių dėka dabar ir klumpa šalies saugumas.
Tokiu būdu, esant tokiai
Konstitucijai, tokiems Įstatymams, plius Prezidentės sistemingas Konstitucijos
nevykdymas, mūsų šalis būtų okupuota taip ir neįvedus karo padėties, nepaskelbus mobilizacijos .....
Na bet argi tai svarbu, svarbu kad turime šalies nepriklausomybės
simbolį SGD terminalą, kad jau žinome, kaip reikės elgtis karo padėties,
mobilizacijos atvejais .....
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą