2024 m. kovo 31 d., sekmadienis

Sveikinu su gražiausia pavasario švente šv. Velykų proga.

 

 Išaušo tikro pavasario rytas.

Jau ir saulutė pasirodė.

Taigi  ir sveikinu  su gražiausia pavasario švente šv. Velykų proga.

Linkiu  džiaugtis gyvenimu ir gyventi jį pilnavertiškai. 

 

Na o dabar šiek tiek apie save, savo gyvenamąją aplinką.

Taigi jau pasirodė šalpusnio, pas mus vadinamo močekalapiu, pirmieji žiedai.

(O juk buvo laikai, kai sniegas  šiauriniuose pakriaušiuose išsilaikydavo iki gegužės pradžios.)

Klykauja senokai parskridusios gervės – kadaise į Raudonąją mūsų knygą įtrauktas paukštis.

Parskrido ir mūsų nacionalinis paukštis – laukų valytojas nuo visko kas gyva.

Beje mano kaime jų lizdų arti 20, ir visi ant elektros stulpų.

O to kaimo pradžioje, kur aš gyvenu, ant trijų elektros stulpų iš eilės ...

O kadaise gandrų lizdas kaime  buvo tik vienas.

Kartu su kolūkiais kaime  atsirado kovai, kartu su jais ir dingo ...

Zylių prie lesyklos apstu, tiktai žvirblių nė vieno.

Gal kaime jų dar pasitaiko, nes gyvenu nuošaliau  nuo jo.

Na o kai gyvenau Vilniuje –žvirblių nemažiau kaip zylių.

Šventojoje būriuojasi gražuoliai gariniai, laukinės antys taip ir niekur neišskrido.

Gulbės giesmininkės skraidė visą žiemą.

Taigi gyvenu, galima sakyti gamtos aplinkoje, savo senelių žemėje, Utenos rajono, Užpalių seniūnijos, Kaniūkų kaime.

( Beje mano senelis man aiškino, kad kaimo pavadinimas nuo to, kad kaimiečiai mėgo gerti konjaką. Na o iš tikro tai dvaro arklininkų kaimas, nuo slaviško  koniuchi..)

Gyvenu šalia miškelio, pievų ir krūmynų, šalia Šventosios upės.

Naktį apsilanko barsukai, medelius tenka saugoti nuo kiškių ir stirnų, kurie apsiprato su mano sargu  mišrūne Uste.

 Esu registruotas ūkininkas.

 Užsodintas sodas,  stovi šiltnamis,  12 pakeltų lysvių – daržovių pakanka ir šeimai padedu.

Šeima -  žentas, duktė ir dvi mokyklą bebaigiančios šaunios anūkės  gyvena Vilniuje, beveik kas dvi savaites apsilanko, aprūpina  viskuo reikalingu.

Taigi Lietuvos piliečiui pagal gimimą dar nepriklausomoje Lietuvoje ko dar materialiai  bereikia.

Veikia internetas, rodo televizorius.turiu vienminčių draugų internete ir vieną gerą draugą vietoje.

(labai gaila, kad mano vaikystės draugai kaime jau Anapilyje.)

Ir kaip sakoma, duok Dieve visiems, kas to neturi.

Taigi materialiai nieko netrūksta, pensija patenkinama, darni šeima, tiktai deja, deja,   viltis, jog atsikurs nepriklausoma Lietuvos valstybė,šalį valdys pilietinė valdžia,pasirodė utopiška ...      

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą