„Galios rezervo aukcioną Energetikos ministerija planuoja organizuoti ne anksčiau nei liepos mėnesį, o finansavimas gali būti tikėtinas nebent 2017-ųjų pradžioje, – sakė Komisijos pirmininkas Arvydas Sekmokas. – Be to, termofikacinių elektrinių dalyvavimas aukcionuose visiškai negarantuoja, kad visos jos gaus VIAP lėšų dalį, todėl sunku patikėti ministerijos kalbomis, kad ji stengiasi termofikacines elektrines išsaugoti. Panašu, kad sparčiu žingsniu einama savivaldybių termofikacinių elektrinių sunaikinimo link“.
Kaip, beje, vis mažiau vilčių lieka, kad didžiausia šalies trasų valdytoja – sostinė – turės galimybę pasinaudoti europinėmis lėšomis rekonstruojant šilumos trasas. „Net ir pagal pakoreguotą aprašą, „Vilniaus šilumos tinklai“ negalės pretenduoti į europinę paramą, kadangi mes, kol ūkis išnuomotas, neturėsime šilumos tiekimo licencijos, o kai ją gausime, paramos liūto dalis jau bus išdalinta, – sakė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Mantas Burokas. – Kad ir kaip prašėme pavėlinti pirmą kvietimą teikti paraiškas, tačiau matome, kad jam numatyti 35 mln. eurų Vilnių aplenks“. Nesitikima patekti ir į antrąjį kvietimų teikti paraiškas etapą, kurio metu planuojama paskirstyti 15 mln. eurų.
„Ar nenutiks taip, kad ES projektas šilumos trasų rekonstrukcijai atnaujinti bus įgyvendintas, o pačiam didžiausiam miestui su didžiausia šilumos tinklo infrastruktūra bus atimta galimybė vienodomis sąlygomis su kitais šilumos tiekėjais pasinaudoti europine parama ir tenkintis tik paskutiniųjų kvietimų trupiniais“, – svarsto A. Sekmokas. Viso ES struktūrinių fondų priemonei „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ skirta – 120 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė neslepia nusivylimo ir dėl Energetikos ministerijos pakoreguotos Šilumos ūkio plėtros programos, kuri taip pat griauna sostinės šilumos ūkio savininkų planus. „Vyriausybė priėmė nutarimą, įteisinantį protekcionizmą, ribojantį konkurenciją, demonstruojantį nesiskaitymą su sostinės savivaldybės šilumos ūkio planais pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir taip mažinti Vilniaus miesto gyventojų išlaidas už centralizuotą šildymą“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas nusprendė sumažinti Vilniuje iš biokuro gaminamos ir europinėmis lėšomis remiamos šilumos gamybos pajėgumų galią nuo 400 MW iki 319 MW. Tai reiškia, kad valstybės įmonei (AB „Lietuvos energija“) pastačius kogeneracinę jėgainę, kitiems šilumos ir elektros gamintojams apie konkurencingą plėtrą ar šilumos gamybos įrengimų rekonstrukciją teks pamiršti, nes, be ES struktūrinių fondų paramos, jų paslaugų kaštai būtų nekonkurencingi.
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą