2 priedas
Šildymo sistemos: vakar, šiandien ir rytoj
Autorius: Giedrė Balčiūtė Kategorija: Spalis 2015 www.estructum.lt.
Vis garsiau kalbant apie energetinę nepriklausomybę, didėjančią miestų
taršą ir senkančius išteklius, pasaulis ieško naujų efektyvių šildymo būdų. Jau
dabar aktyviai svarstoma, kaip miestų tinklus prijungti ir prie atsinaujinančių
išteklių, gaminančių žemo potencialo šilumą. Tačiau kol kas tai tik teoriniai
svarstymai ir tolima ateities perspektyva, o žmonėms aktualu, kaip nebrangiai
ir veiksmingai šildytis jau dabar.
Apie šildymo sistemas ir jų ateitį kalbėjomės su Vilniaus Gedimino
technikos universiteto energetikos mokslų daktaru Romanu Savicku, sukūrusiu
projektą, leidžiantį miestų gyventojams sužinoti faktines šilumos sąnaudas savo
daugiabučiame name.
Savivalė sutrikdo darbą
Kalbant apie šildymo sistemas, didžiausią ir jautriausią pastatų grupę
sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai. Juose paprastai naudojamos vienvamzdės,
dvivamzdės ir kolektorinės šildymo sistemos.
Pirmosios dvi šildymo sistemos, ypač vienvamzdės, dažniausiai būna
sovietiniais laikais (maždaug iki 1992 m.) pastatytuose blokiniuose
daugiabučiuose namuose. Paprastai tipiniuose masinės statybos daugiabučiuose
tai būna apatinio paskirstymo sistemos, turinčios nemažai trūkumų. Kai vienvamzdės
sistemos šiluma paskirstoma iš viršaus, karščiausias šilumnešis, t. y.
radiatorių vanduo, būna viršutiniuose aukštuose. Tekėdamas į kiekvieną žemesnį
aukštą, šilumnešis vis labiau vėsta ir pirmuosius pasiekia vėsiausias. Todėl
viršutiniame aukšte būna mažiausiai, o apatiniame daugiausia radiatorių
sekcijų. Jei šiluma paskirstoma iš apačios, tuomet viskas būna atvirkščiai:
apatiniuose aukštuose būna šilčiausias šilumnešis ir mažiausiai radiatorių
sekcijų, o viršutiniuose – vėsiausias šilumnešis ir daugiausia sekcijų.
Viskas nebūtų labai blogai, jeigu žmonės ilgainiui nebūtų išderinę šildymo
sistemos, pavyzdžiui, viršutiniuose ar kituose tarpiniuose aukštuose prisidėję
papildomų radiatorių sekcijų. Dėl tokios savivalės žemiau gyvenančius kaimynus
šilumnešis pasiekia per daug atvėsęs, tad vienuose butuose pasidaro per karšta,
o kitur šąlama. Vis dėlto, pasirinkus Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos šilumos paskirstymo metodą pagal plotą, mokėti visiems
tenka vienodai.
Modernizacijos galimybės
Yra įvairiausių būdų spręsti šią problemą. Vienas jų – pertvarkyti
vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę. Tačiau, anot dr. R. Savicko, toks
pertvarkymas kainuoja brangiau, nes gali prireikti pastatyti atskirą stovą,
perjungti pačius vamzdžius. O kur dar gyventojų išlaidos už buto remontą?
Pigesnis, o kai kuriais atvejais ir geresnis techninis sprendimas – palikti
vienvamzdę sistemą, bet ją modernizuoti. Tokiu atveju ant stovų sumontuojami
balansiniai ventiliai, kad sistema būtų gerai suderinta ir šilumnešis visur
tekėtų taip, kaip numatyta projekte. Suderinimas padeda išvengti situacijų, kai
pastato vidurys peršildomas, o galai šąla. Reikėtų nepamiršti suderinti ir
karšto vandens sistemos, tam naudojant ne įprastus balansinius ventilius, o su
automatine valdymo galimybe. Be to, prieš šildymo prietaisus sumontuojami
termostatiniai ventiliai su jungiamuoju vamzdžiu, kad gyventojai galėtų patalpų
temperatūrą reguliuoti pagal asmeninį poreikį – sumažinti ar padidinti
šilumnešio tėkmę savo bute, bet nepakenkti kitiems kaimynams.
Žinoma, svarbu žmones motyvuoti taupyti šilumą, kai jos nereikia. Pasak
pašnekovo, geriausia motyvavimo priemonė – maždaug degtukų dėžutės dydžio
šilumos kiekio dalikliai, statomi ant kiekvieno radiatoriaus ir įvertinantys
atskiro prietaiso suvartotos šilumos kiekį. Tai matydami žmonės gali nuspręsti,
ar jiems būtina labiau šildyti butą dieną, kai nieko nėra namie, ar užtektų
palaikyti minimalią 18 ºC temperatūrą ir taip už šilumą mokėti
mažiau.
„Dabar yra ir išmanių termostatų, kurių galvutė gali būti netgi
programuojama. Pavyzdžiui, galima iš anksto užprogramuoti, kokia turėtų būti
temperatūra visiems išėjus, grįžus arba naktį. Be to, jau yra ir tokių
termostatinių ventilių, kuriuos galima valdyti net išmaniojo telefono programėle“,
– sakė dr. R. Savickas.
Pažangesnės sistemos
Naujos statybos namuose šildymo sistemos yra pažangesnės. Daugumoje jų
įrengtos kolektorinės sistemos, t. y. pastatomas kolektorius, nuo kurio į
kiekvieną butą iki kiekvieno šildymo prietaiso veda du atskiri vamzdžiai.
Tokios šildymo sistemos turi nemažai pranašumų. Kadangi į kiekvieną
radiatorių atvestas atskiras vamzdis ir kiekvienas gauna tiek šilumos, kiek jam
reikia, nėra grėsmės, kad toliau nuo šildymo sistemos esantis šildymo
prietaisas ar butas blogiau šils. Nesvarbu, kur yra butas: viršutiniame ar
apatiniame aukšte, šiluma paskirstoma vienodai. Be to, gyventojai gali matyti
aiškią, atskirą kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaitą ir reguliuoti
temperatūrą kiekvienoje patalpoje.
Dar vienas didelis pranašumas yra tai, kad, įvykus kokiam nors gedimui
viename bute, nesutriktų visos šildymo sistemos darbas – užtektų atjungti
prietaisą tik tame bute. Ir nors kolektorinę šildymo sistemą įrengti kainuoja
brangiau, statytojai vis tiek į ją investuoja.
Aktyviosios ir pasyviosios priemonės
Kol kas labiausiai naujovės veržiasi į naujai statomus komercinės
paskirties pastatus. Juose įrengiant šildymo sistemas, daugiausia dėmesio
skiriama tinkamam jų valdymui ir tam, kad šildymas, šaldymas bei vėdinimas būtų
sujungti į vieną.
Kad privalomai vėdinant komercinės paskirties objektus būtų kuo labiau
sumažinti galimi šilumos nuostoliai, statomi CO2 davikliai,
matuojantys oro kokybę patalpoje. Kai patalpa kone ištuštėja, nėra tikslo jos
be reikalo vėdinti. Be to, sumažinus vėdinimą iki minimumo, galima sutaupyti.
Dr. R. Savickas pasakojo, kad komerciniuose pastatuose labai efektyvios ne
tik aktyviosios vidaus šildymo, kondicionavimo sistemos, bet ir įvairios
pasyviosios išorinės priemonės, pavyzdžiui, šešėliavimas, t. y. fasadai
padengiami specialiomis išorinėmis žaliuzėmis, kurios vasarą, kai saulė yra
aukštai, neleidžia patalpoms prikaisti, o žiemą, kai reikia daugiau šilumos,
padeda į patalpas tikslingai nukreipti saulės spindulius. Tokie pasyvieji
sprendimai, labai pasiteisinantys ir padedantys sumažinti energijos sąnaudas,
panaudoti statant ne vieną pastatą Lietuvoje.
Svarbiau faktinės sąnaudos
Statant naujus ar renovuojant senus pastatus, nuolat griežtėja ir
reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant užsitikrinti reikiamą
energinio naudingumo klasę. Tad gal keliami didesni reikalavimai ir šildymo
sistemoms?
Anot dr. R. Savicko, energinio naudingumo klasėms keliami reikalavimai ir
patys sertifikatai yra gana teorinis dalykas, neatspindintis faktinių šilumos
sąnaudų. O jas žinoti aktualiau, nes prastai sutvarkytos ir prižiūrimos šildymo
sistemos gali net iki 30 % padidinti energijos sąnaudas.
Laimei, jau galima pasitikrinti tiek daugiabučių, tiek komercinių pastatų
faktines energijos sąnaudas. Komercinių pastatų duomenys teikiami atskiru
prašymu, o daugiabučių pastatų faktinius šilumos duomenis vilniečiai gali
pasitikrinti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje. Ten galima rasti interaktyvų
žemėlapį, leidžiantį pamatyti, kiek faktiškai energijos per sezoną sunaudota
gyvenamajame pastate ir kokiai klasei (iš viso jų yra 15) priskirtinas
daugiabutis namas. Kol kas faktines energijos sąnaudas gali matyti tik
vilniečiai, bet netolimoje ateityje jas galės pasitikrinti ir kitų didžiųjų
Lietuvos miestų gyventojai. Šio projekto autorius yra dr. R. Savickas.
Naudosime atsinaujinančius šaltinius?
Paklaustas apie naujas technologijos ir šildymo sektoriaus ateities
perspektyvas, dr. R. Savickas teigė, kad šiuo metu bandoma pereiti prie
naujoviško šildymo, kai bus vartojama vis daugiau atsinaujinančių išteklių.
Pavyzdžiui, bus naudojama saulės kolektorių ar geoterminių šaltinių gaminama
žemo potencialo šiluma, kurios temperatūra šilumos trasose sieks ne 90 oC
ar daugiau, bet bus vos 40–50 oC. Tai reiškia, kad į radiatorius
butuose atitekėtų vos keliais laipsniais šiltesnis šilumnešis, negu reikiama
patalpų oro temperatūra. Pavyzdžiui, jeigu bute turi būti 22 oC,
šilumnešis būtų kokių 24–26 oC.
Tačiau tuomet, anot pašnekovo, paprasti radiatoriai nebetiktų. Reikėtų
įrengti paviršinį šildymą, kai šildomos ne tik grindys, bet ir kiti paviršiai:
sienos, lubos ir pan., arba didinti esamų radiatorių plotą. Toks
žematemperatūris šildymas pastatą leistų paversti ekologiškesniu ir ypač
praverstų pereinamaisiais metų laikais (rudenį ar pavasarį) arba šiltomis
žiemos dienomis, kai šildyti reikia mažiau.
Vis dėlto, paspaudus didesniam šalčiui (–25 oC), gali tekti
naudoti pirminius energijos šaltinius: dujas ar biokurą, nes esant dideliam
šalčiui vien atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos šilumai užtikrinti
gali nepakakti, tačiau jų naudojimas per metus taptų gerokai mažesnis.
Kol kas pasaulyje prie to tik einama. Daugiau apie tai kalbama akademiniu
lygmeniu, po truputį kuriamos technologijos. Tačiau praktiškai tai dar nelabai
taikoma, nes kol kas toks šildymo būdas yra brangokas, o ir ekologinė nauda
kelia šiokių tokių abejonių. Tai galima įvertinti, atlikus gyvavimo ciklo
analizę: ar nebus taip, kad vieno inovatyvaus įrenginio gamybai bus sunaudojama
daugiau tonų naftos ekvivalentų, nei pavyktų sudeginti per 20 metų, naudojant
įprastas priemones?
„Bet kokiu atveju yra žmonių, kurie iš principo nori gyventi ar dirbti
inovatyvesniame ar ekologiškame pastate, todėl kviečiu komercinių ir
daugiabučių pastatų vystytojus, dirbančius su naujais projektais, šias idėjas
bandyti įgyvendinti jau dabar“, – ragino dr. R. Savickas.
Kita
vertus, vis dažniau kalbama apie senkančius pirminius išteklius, keliamas ir
strateginis klausimas, kaip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo kitų
valstybių. Tad į atsinaujinančius energijos šaltinius žvalgomasi vis dažniau.
________
Ar radiatorinė šildymo sistema gali būti dar modernesnė?
Autorius: Estructum.lt Kategorija: Spalis 2015
Nuolat besikeičianti aplinka, brangstantys energijos ištekliai ir didėjanti
tarša verčia vis dažniau galvoti apie energijos taupymą. Nuolat pabrėžiama, kad
didžioji pasaulyje sunaudojamos energijos dalis atitenka pastatams šildyti. Tai
ir yra viena iš pastatų modernizavimo priežasčių, o maksimalaus energijos
taupymo siekiama pasitelkiant modernius sprendimus. Tačiau kyla klausimas, kaip
užsitikrinti, kad šie modernūs sprendimai ir ateityje išliktų nepasenę.
Dabar šildymo sistemų pasirinkimas kaip niekada didelis, šioje srityje yra
išties nemažai sprendimų bei įvairių pasirinkimo galimybių: grindinis šildymas,
rekuperacinės sistemos ir t. t. Ar tai reiškia, kad radiatoriai šiandien jau
atgyvena?
Renkantis šildymo sistemą, reikia gerai apgalvoti du dalykus: pirma, kam
bus skirtos šildomos patalpos, antra, kokie pagrindiniai reikalavimai bus
keliami šildymo sistemai. Įvairių naujų sistemų atsiradimas iš tikrųjų atspindi
pakitusius vartotojų įpročius ir energijos taupymo poreikį. Tačiau tai nėra
vienintelė jų įvairovės priežastis: nederėtų pamiršti ir komforto užtikrinimo
bei patogaus pačios sistemos valdymo.
Radiatorinės sistemos yra vienos seniausių ir labiausiai paplitusių dėl
pigaus įrengimo bei paprastos eksploatacijos. Svarbu žinoti, kad dabar šios
sistemos taip pat gali būti modernios.
Kokių naujovių atsirado šioje srityje?
Naujovių išties yra, juolab kad mūsų bendrovė nuolat stebi rinkos
poreikius. Tai nenutrūkstamas procesas, bet svarbiausi čia išlieka keli
kriterijai. Pirma, kiekvienas naujai išleistas produktas turi taupyti energiją,
antra, jo naudojimas turi būti kuo paprastesnis ir patogesnis, įskaitant
montavimą ir eksploatavimą. Paisant minėtų kriterijų, mūsų įmonės produktų
kūrimo laboratorijose nuolatos vyksta intensyvus, nuoseklus kuriamasis darbas.
Radiatorinės sistemos nuolat tobulinamos, prietaisai, kuriais reguliuojama
šildymo sistema bei temperatūra, gaminami vis tikslesni, o jų veikimas tampa
vis patogesnis vartotojui. Dabar jau galima kalbėti ir apie automatinį šildymo
sistemos reguliavimą, kuris labai palengvina jas montuojančių įmonių darbą bei
supaprastina sistemos valdymą vartotojui.
Automatinio radiatorinės sistemos reguliavimo technologija mūsų įmonėje
atsirado labai seniai. Pradžioje ji buvo taikoma tik sudėtingesniems
balansavimo įrenginiams, o prieš kelerius metus buvo perkelta ir įdiegta į
grindinio šildymo sistemas bei radiatorines sistemas.
Kuo naudingas ir patogus naujasis įrenginys?
Dėl šio įrenginio šildymo sistema tapo išties patogi ir moderni. Anksčiau
mūsų įmonės specialistai turėdavo atlikti daugybę skaičiavimų sistemoje ir
pasitelkti papildomų komponentų, kad būtų įmanoma ją deramai subalansuoti.
Šiandien visa tai gali būti padaryta tiesiog primontavus prie radiatoriaus
termostatą. Taip sistemoje lieka mažiau sudėtingų įrenginių, ji dėl to atpinga,
o jos eksploatacija tampa kelis kartus paprastesnė.
Be to, visas derinimas vyksta automatiškai. Taigi įrenginys iš tikrųjų yra
kur kas patogesnis, o naudos iš to gauna ir montuojančioji įmonė, ir
vartotojas. Tokia sistema tikrai yra moderni bei atliepia naujausias rinkos
tendencijas. Todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad šis sprendimas nepasens dar
ilgai.
Kokio tipo pastatuose būtų galima panaudoti šį sprendimą?
Šis sprendimas puikiai tinka tiek naujuose, tiek renovuojamuose senos
statybos pastatuose. Renovuojamuose pastatuose šildymo sistema keičiama iš
vienvamzdės į dvivamzdę. Naują įrenginį galima naudoti bet kokio tipo
pastatuose su radiatorine šildymo sistema.
Ar naujasis įrenginys yra brangus?
Palyginti su senojo tipo sistema, naujoji sistemos įranga yra net pigesnė.
Sąnaudos sumažėja pirmiausia todėl, kad sistemai reikia mažiau komponentų, o
dėl mažesnio jų kiekio ir montavimo darbai atliekami gerokai sparčiau. Tinkamai
suderinti ir paruošti sistemą eksploatacijai tapo įmanoma be jokių papildomų
darbo ir laiko sąnaudų.
Ar sudėtingas jos aptarnavimas, eksploatavimas?
Aptarnavimas iš tikrųjų labai paprastas, įrenginys yra atsparus purvui ir
apnašoms. Jeigu vartotojas susidomėjo naujove ir norėtų ją įdiegti, mūsų įmonė
gali jį pakonsultuoti projektavimo metu.
Ar rekomenduotumėte šį sprendimą šiuo metu ypač aktualiai pastatų
renovacijai?
Mūsų siūlomas sprendimas pasirinktas ne viename renovacijos projekte
Lietuvoje, siekiant sutrumpinti ir palengvinti jos eigą bei montavimo darbus.
Šis sprendimas jau dabar pritaikytas ne viename daugiabutyje ir tikrai
pasiteisino, o taupymo rezultatai akivaizdūs, jau nekalbant apie tai, kad
šildymo sistemos eksploatacija tapo paprastesnė ir praktiškai nebekelia jokių
rūpesčių vartotojui.
Gyventojai yra patenkinti dėl mažesnių laiko sąnaudų ir trukdžių, nes
radiatorius montuojančios įmonės montavimo ir derinimo darbus atlieka tuo pat
metu. O naujosios sistemos kaina yra mažesnė nei senosios standartinės
sistemos. ¡
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą