Motyvacinis laiškas
Aš turiu svajonę.
Svajoju apie tai, kad mano besilaukiančios draugės ruoštųsi gimdymui be nerimo. Norėčiau, kad joms labiau rūpėtų surasti patogią nešynę savo mažyliui, nei susirasti ir papirkti gydytoją, kuris leistų joms gimdyti klūpomis ar sutiktų neskubėti kirpti vos gimusio naujagimio virkštelės.
Norėčiau, kad besilaukiančioms moterims būtų svarbiau išmokti naują lopšinę atkeliaujančiam mažyliui, o ne dažniausiai gimdymui skatinti naudojamų vaistų ar procedūrų pavadinimus, poveikį, indikacijas, kontraindikacijas, rizikas, alternatyvas ir visą kitą informuoto paciento sutikimui reikalingą informaciją, kurios, nepaisant įstatymų, ligoninėje tikriausiai neišgirs.
Norėčiau, kad mano besilaukiančios draugės neturėtų rašyti gimdymo planų, siekdamos save ir kūdikį apsaugoti nuo nebūtinų intervencijų. Norėčiau, kad nei mamoms, nei medikams net į galvą neateitų mintis, kad galima nuleisti vandenis, atidalinti dangalus ar prakirpti moters tarpvietę be moters sutikimo ar žinios. O jeigu toks neprofesionalus, bazines žmogaus teises pažeidžiantis elgesys pasitaikytų - jis būtų vienareikšmiškai pasmerkiamas tiek gimdyvės ir jos šeimos, tiek ir nusižengusio mediko kolegų bei darbdavių.
Svajoju, kad mamos nebijotų gimdymo. Svajoju apie moteris, pasitikinčias savo kūnu, savo kūdikiu ir savo vidiniu žinojimu, kaip pagimdyti mažylį lengviausiu ir geriausiu jiems abiems būdu.
Svajoju, kad mamos nebijotų ligoninių. Kad jos žinotų, jog jų gimdymo eiga priklausys nuo jų pačių, o ne nuo gimdymą prižiūrinčio gydytojo įpročių, nusistatymų ar darbo laiko.
Svajoju apie Lietuvos ligonines, įgijusias ne tik “Naujagimiui palankios ligoninės” statusą, bet ir siekiančias įgyti “Motinai palankaus gimdymo” ligoninių statusą.
Svajoju apie gydytojus ir akušeres, kurie mokydamiesi turės progą pamatyti ramius, netrikdomus ir nevadovaujamus gimdymus. Tokius, kuriuose moterys gimdo pačios, niekam nenurodinėjant ir nesikišant. Tokius, kuriuose jiems tereikės pabūti netoliese. Dėl viso pikto. Ramiai stebėti, nekontroliuojant ir nenurodinėjant, pasiruošus padėti, tačiau nedarant nieko, kas nėra būtina. Svajoju apie gydytojus ir akušeres, kurie žinotų ir tikėtų, kad dauguma moterų puikiai gali pagimdyti be jų įsikišimo.
Svajoju apie būsimus gydytojus akušerius-ginekologus, kuriems nereikės mokytis atlikti nėštumo nutraukimo. Apie gydytojus, kurių gyvybes gelbstinčios rankos nebus verčiamos gyvybę nutraukti. Apie savo darbą mėgstančius ir juo besididžiuojančius gydytojus. Sąžiningai užsidirbančius oriam pragyvenimui, dirbant tik viename darbe.
Labai norėčiau, kad paromis trunkantys medikų budėjimai taptų tik niūriu šiurpą keliančios praktikos prisiminimu. Kad daugiau nei viena klaida nebūtų padaryta dėl gydytojo nuovargio ar miego trūkumo.
Svajoju apie ligoninių personalui prieinamą kokybišką psichologo pagalbą. Apie sąmoningus gydytojus, turinčius visas sąlygas ir įrankius, reikalingus susitvarkyti su darbe patiriamu stresu.
Svajoju apie sistemą, leidžiančią gydytojui suklysti, pasimokyti iš savo klaidos ir judėti pirmyn nebijant, kad viena klaida jam gali kainuoti karjerą, asmeninio turto ar net pragyvenimo šaltinio praradimą. Galbūt tuomet gydytojai mažiau bijotų suklysti ir nebandytų „apsidrausti“, kontroliuodami ir medikalizuodami gimdymus tada, kai tai nebūtina. Galbūt tuomet svarbiau būtų, kaip jaučiasi gimdyvė ir kūdikis, o ne kaip pasirinkta gydymo taktika, nelaimės atveju, būtų įvertinta teisme.
Svajoju, kad nauja akušerių karta, kuri dabar mokoma gimdyvių paklusnumo siekti pagąsdinant jas galima kūdikio mirtimi, šios „technikos“ atsižadėtų. Svajoju apie drąsias ir ambicingas akušeres švelniomis rankomis, bet tvirtomis vertybėmis. Svajoju apie savarankišką akušerės profesiją, tokią, kokia ji yra aprašyta ES teisėje. Tikiu, kad daugumos gimdymų priežiūrą atidavus akušerėms, situacija pagerėtų. Tikiu, kad norint priimti gimdymą, nereikia mokėti atlikti Cezario pjūvio operaciją. Tikiu, kad užtenka mokėti atpažinti tuos retus atvejus, kai nėštumo ar gimdymo rizika yra didelė ir būtina gimdymo priežiūrą perduoti gydytojams. Daugybės Europos valstybių patirtis jau patvirtino tokio gimdymo priežiūros modelio sėkmę. Gal verta geru pavyzdžiu pasekti ir mums?
Svajoju apie sistemą, kuri neskatintų Cezario pjūvių ir kitų intervencijų. Esu įsitikinusi, kad natūraliam gimdymui tapus geriau apmokamu, nei Cezario pjūvis, ligoninės būtų suinteresuotos skatinti moteris gimdyti natūraliai ir vengti intervencijų, didinančių operacijos poreikio riziką. Gabūt pavyktų išsaugoti ir jau beišnykstančius įgūdžius padėti natūraliai gimdančioms sėdmenine pirmeiga? Juk jau dabar epigenetikos ir žmogaus mikrobiomo tyrimai liudija Cezario pjūvio operacijos žalą taip gimstantiems kūdikiams. Ne veltui pilvo apačioje neturime užtrauktukų. Mes dar tik pradedame suprasti šios neva „greitos ir saugios“ gimdymo alternatyvos žalą kūdikiui ar net jo būsimiems palikuonims.
Aš svajoju apie įgyvendintą teisę moterims pasirinkti gimdymo aplinkybes. Viliuosi, kad vieną gražią dieną moterys galės saugiai gimdyti ir už ligoninės ribų. Kad jos galės pasikviesti į savo gimdymą kvalifikuotą akušerę, o ši galės teisėtai, nebaudžiama padėti gimdančiai moteriai ir mažyliui. O už šį darbą jai bus sąžiningai atlyginta iš ligonių kasų.
Turiu ir daugiau svajonių. Tačiau jei galėčiau išsirinkti vieną, kuriai būtų lemta išsipildyti - pasirinkčiau šią:
Svajoju, kad visi gimstantys mažyliai gautų visą savo kraują, visas kamienines ląsteles, visą sukauptą geležį ir kitas gėrybes gimimo akimirką esančias placentoje. Svajoju, kad kelias minutes po gimimo vykstantis gamtos numatytas kraujo perpylimas iš placentos į kūdikį niekada nebūtų nutrauktas perkerpant virkštelę anksčiau laiko.
Svajoju, kad ši deguonį nešanti placentos - kūdikio kraujotaka nebūtų pažeidžiama tada, kai mažylį reikia gaivinti. Kad auganti naujagimių gydytojų karta ieškotų galimybių padėti mažyliui, duodant jam geriausia, ką yra sukūrusi gamta ir žmogus, o ne pasiteisinimų, kodėl dabar silpniems mažyliams virkštelė nukerpama vos gimus, o vaikučio prarastą kraują bandoma kompensuoti lašelinėmis.
Svajoju, kad kiekvienas Lietuvoje gimstantis žmogus turėtų geriausią, sveikiausią gyvenimo pradžią. Kad kiekviena Lietuvoje gimdanti moteris galėtų didžiuotis ir džiaugtis savo gimdymu ir apie jai padėjusius medikus kalbėtų su šypsena ir dėkingumu.
Ar mano svajonės sutampa su Jūsų tikslais?
Jeigu taip - priimkite mane į darbą.
Kartu mes padarysime daugiau.
Mano duomenys:
Mano duomenys:
- Esu patyrusi, privačiame sektoriuje dirbusi projektų vadovė. Esu planavusi, vadovavusi ir laiku bei kokybiškai įgyvendinus sudėtingus unikalius projektus.
- Esu patyrusi analitikė. Galiu analizuoti ir susisteminti įvairių suinteresuotų grupių poreikius, efektyviai apdoroti naują informaciją, analizuoti, parinkti ir įgyvendinti reikalingus sprendimus.
- Turiu aukštąjį išsilavinimą informacinių technologijų srityje, darbo tarptautinėse kompanijose patirtį bei visas darbui pas Jus reikalingas asmenines sąvybes.
- Esu LABAI motyvuota siekti aukščiau surašytų tikslų.
- 2013-2014m LSMU vykdomo projekto „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje” metu dalyvavau 70-ties mokslo tyrimais pagrįstų akušerijos ir neonatologijos metodikų rengime.
- 2013 m. kartu su LAGD ir LSMU organizavome tarptautinę konferenciją “Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“. Buvau atsakinga už komunikaciją su užsienio lektoriais bei jų užimtumą viešnagės Lietuvoje metu.
- 2013 m. skaičiau pranešimą tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „EUROPINĖ AKUŠERIJOS PATIRTIS IR IŠŠŪKIAI, DIEGIANT NAUJUS MOKYMO METODUS IR PAŽANGIĄ KLINIKINĘ PATIRTĮ“. Pranešimo tema buvo „Traumuojančios gimdymo patirtys: priežastys, pasekmės ir prevencija“.
- Esu ne kartą kviesta skaityti pranešimus ar dalyvauti diskusijose su akušerijos-ginekologijos, bioteisės bei sveikatos politikos ir vadybos specializacijų studentais.
- Rašau tinklaraštį apie žmogaus teises, gimdymo priežiūrą ir esamos sistemos trūkumus: informuotaspasirinkimas.lt. Per mėnesį jį aplanko ~3000 unikalių vartotojų, fiksuojama virš 6000 puslapių peržiūrų. Tinklaraštis turi beveik 400 sekėjų socialiniame Facebook tinkle. Ruošdama tekstus, bendradarbiauju su kvalifikuotais medikais, teisininkais, psichologais. Neatlygintinai konsultuoju besilaukiančias ir jau pagimdžiusias moteris. Bendradarbiauju su Lietuvos dulomis.
- Esu pagalbos kūdikio netektį išgyvenančioms šeimoms projekto bendraautorė: gedintiemskudikio.lt
Lauksiu Jūsų atsakymo,
Pagarbiai,
Laima Steponavičienė
Šis laiškas 2015-07-01 buvo išsiųstas sveikatos apsaugos ministrei
Rimantei Šalaševičiūtei, bei Motinos ir vaiko sveikatos valdybai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą