Kaip sakoma ...ilga ...ilga .... ilga .... kelionė per teisingumo vėjo pustomas judančias smėlio kopas .....

Teisingumo ministerijai                                                         2015-02-26   Nr. 1

 

DĖL ŠILUMOS TIEKĖJŲ ŠILUMOS PUNKTŲ   PERDAVIMO BE SUTARČIŲ   PRIŽIŪRĖTI DAUGIABUČIŲ NAMŲ ŠILDYMO IR  KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PRIŽIŪRĖTOJAMS  ATITIKIMO LR KONSTITUCIJAI

          LR Konstitucija nustato:

23 straipsnis
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

46 straipsnis
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

 

      Tuo tarpu  Šilumos ūkio įstatymas nuo 2011 11 01 nustatė:

 20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

1.  ................... Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.

2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

  Tokiu būdu buvo pažeista LR Konstitucijos nuostata, kad „nuosavybės teises saugo įstatymai“

  Akivaizdu, kad Šilumos ūkio įstatymas itin grubiai ir visiškai nepamatuotai pamynė šią LR Konstitucijos nuostatą.

 

  Tvirtinti, kad šiuo atveju „nuosavybė    įstatymo nustatyta tvarka yra paimta visuomenės poreikiams ir teisingai už ją atlyginta“ – neatitinka sveiko proto logikos -  svetima  nuosavybė be jokių įsipareigojimų buvo perduota ne daugiabučių namų savininkams, o jų samdomiems asmenims ....

Pažymėtina, kad savo laiku šilumos tiekėjai savo iniciatyva daugiabučiuose namuose įrengė šiuolaikinius šilumos punktus,  tuo pačiu sudarydami  sąlygas racionaliai naudoti šilumą.

  Tačiau vietoje teisingo įvertinimo jie iš valdžios susilaukė tik nesveiko proto logika paremtų kaltinimų, kad yra suinteresuoti kuo didesniu šilumos sunaudojimu, nes ta pati valdžia nustatė, kad šilumos tiekėjų pelnas nepriklauso nuo parduoto šilumos kiekio ........

 Ir pagaliau šilumos tiekėjai susilaukė jų nuosavybės atėmimo.

  Štai taip de fakto Lietuvos šilumos  ūkis yra  grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

  Štai taip valdžia (  Valstybė) parėmė  šilumos vartotojams   naudingas šilumos tiekėjų ūkines pastangas ir iniciatyvą.

  Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo   visuomenės informavimo priemonėms nustatytais terminais, prašome   informacijos:

Ø  Ar Teisingumo ministerija sutinka, kad uždraudžiant šilumos tiekėjams prižiūrėti (eksploatuoti) savo nuosavybę daugiabučių namų  šilumos punktus, juos perduodant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams,  buvo pažeista LR Konstitucija.

Ø  Jeigu nesutinka, prašoma tai konkrečiais teisės aktais  pagrįsti.

      Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                   Antanas Miškinis

**************************************************************

  

 

*********************************

 Eil. Nr. 22
 Byla Nr. 5/2014
 Bylą rengiantis teisėjas (-ai): A.Taminskas
 Prašymas (-ai) byloje:
    1B-4/2014 (5/2014), 2014-02-11,   Dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalių (2012 m. birželio 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams

 Pastaba(os):

KT pirmininko 2014-02-19 potvarkiu Nr. 2B-20 grąžintas pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalys (2012 m. birželio 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

 POTVARKIS

DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO

 2014 m. vasario 19 d. Nr. 2B-20

Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 ir 84 straipsniais, 

p r i i m a m a s  pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-4/2014) ištirti, ar Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalys (2012 m. birželio 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams,

ir  byla  p r a d e d a m a  r e n g t i  Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 5/2014.

1. Pareiškėjas nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat prašo ištirti, ar Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalys (2012 m. birželio 28 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms.
2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Aiškindamas minėtąją Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.

3. Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas savo prašyme tik pacitavo tam tikrus oficialiosios konstitucinės doktrinos fragmentus, bet nepagrindė savo pozicijos dėl ginčijamų normų prieštaravimo Konstitucijos 46 straipsniui. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje neatskleistas ginčijamų teisės normų santykis su pacituotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis ir nenurodyta, kokiais argumentais grindžiamos pareiškėjo abejonės dėl Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalių (2012 m. birželio 28 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsniui.
4. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalių (2012 m. birželio 28 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms. Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n u  pareiškėjo – Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 20 straipsnio 2, 4 dalys (2012 m. birželio 28 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Konstitucinio Teismo pirmininkas                                                      Romualdas Kęstutis Urbaitis

**********************************************************

Konstitucija

 23 straipsnis
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

 29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

 46 straipsnis
Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus.

 *********************************

Šilumos ūkio įstatymas

 20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra

1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. .................

2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Šis draudimas netaikomas šilumos tiekimo įmonėms, aptarnaujančioms mažiau kaip 5 000 prijungtų vartotojų, arba šilumos tiekimo įmonėms, per metus realizuojančioms mažiau negu 50 000 MWh šilumos, taip pat tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate.