Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija viešai prašoma nedelsiant sustabdyti šilumos paskirstymo daugiabučiame name „pagal sąlyginius šildymo plotus metodo (16V)“ derinimą ir labai atsakingai įvertinti jo teisingumą, atitikimą galiojantiems teisės aktams ir protingumo kriterijams.

 

 

   

  O  ŠILUMOS PASKIRSTYMO VARTOTOJAMS METODŲ RENGIMO IR TAIKYMO TAISYKLĖS nustato: kiekvienam vartotojų siūlomam ar teikiamam su Komisija suderintam Paskirstymo metodui suteikiamas pavadinimas ir nurodomas vartotojų, kuriems leidžiama taikyti šį Paskirstymo metodą, adresas, daugiabučio namo savininkų bendrijos numeris ar kiti patikslinantys duomenys.

 Tokiu būdu vartotojų pasiūlyti ir konkrečiam daugiabučiam namui su Kainų Komisija suderinti šilumos paskirstymo metodai,  kitiems namams gali būti taikomi tik suderinus su Komisija

  Labai ir labai protinga ir atsakinga (šioje vietoje  !!!)   yra  nuostata,  ir štai kodėl.

  Yra toksai      2013 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-232 Kainų komisijos suderintas, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“  pasiūlytas,  šilumos paskirstymo metodas  daugiabučio namo Basanavičiaus g. 1, Kaišiadoryse, vartotojams, pagal sąlyginius šildymo plotus   Nr. 16V .

 Jo esmė ir prasmė tame, kad butams, kuriuose įrengti papildomi radiatoriai, apskaičiuojant priskirtą šilumą sąlyginiai padidinamas jų plotas,  priklausomai nuo papildomų radiatorių galios.

 Iš pirmo žvilgsni tarsi teisingas yra šis šilumos paskirstymas – daugiau radiatorių, daugiau sunaudoji šilumos, daugiau ir moki.

 Betgi yra tokia kraštinių daugiabučių namų butų problema – kaip taisyklė jie šąla, galinės sienos rasoja, pelija.

Kodėl taip yra, kas dėl to kaltas,  ir ką daryti ?

Yra tokia Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų  patalpų mikroklimatas“, kuri nustato:

  Vertinant daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, laikoma, kad mikroklimato parametrai pastatų patalpose užtikrinti, jei jie išmatuoti patalpose, kurios nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti yra nepertvarkytos (neapšiltintos sienos iš vidaus, neatlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai ir kiti darbai, gerinantys patalpų šiluminę aplinką), ir atitinka šios higienos normos reikalavimus.

Ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms.

 Na kas liečia šilumos tiekėjus, tai Šilumos ūkio įstatymu  apribojus jų šilumos punktų   nuosavybės teisę ir pastaruosius priskyrus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams (be teisės jais disponuoti), ši norma jų nebeliečia.

 Tokiu būdu, jei kraštinio, šąlančio (nepertvarkyto ir t.t.)  buto savininkas pasiskundžia „kontroliuojančiai institucijai“, pastaroji privalo įpareigoti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją užtikrinti higienos normą  atitinkantį buto šildymą: Oro temperatūrą – 18 -22 ^oC, ką ji ir padaro.

Na o kaip gi galima  užtikrinti  higienos normą atitinkantį kraštinių butų šildymą?

Pirmas būdas – apšiltinti iš lauko kraštines daugiabučio namo sienas.

Antras būdas – padidinti tik šių butų radiatorių išskiriamos šilumos kiekį, nes techninių priemonių tam padaryti yra pakankamai (šildymo sistemos balansavimas).

Trečias būdas – padidinti viso namo butų radiatorių išskiriamos šilumos kiekį, tuo pačiu peršildant vidinius butus, bet užtat užtikrinant kraštinių butų higienos normas atitinkantį apšildymą.

 O kas jeigu  kraštinių butų savininkai yra pertvarkę savo butus (iš vidaus apšiltino butų sienas, įrengė papildomus radiatorius) ???

 Tokiu atveju „kontroliuojančios institucijos“, įpareigoja butų savininkus  nuimti papildomus radiatorius, netgi jeigu jų  butuose higienos normos neužtikrinamos ....

 O jeigu jie to padaryti nesutinka, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nesunkiai gali įtikinti kitų butų savininkus ( kurie paprastai sudaro absoliučią balsų daugumą) pasirinkti  šilumos paskirstymo metodą „pagal sąlyginius šildymo plotus 16V“.

 Rezultate pastarieji gyvena komfortinėmis sąlygomis, o kraštinių butų savininkai kenčia, jeigu iš vidaus gerai neapšiltina savo butų sienų.

Betgi jeigu sienos rasojo, pelijo, tai jas apšiltinus iš vidaus drėgmė ir toliau, ko gero, kaupsis ant sienų už apšiltinimo medžiagų .....

O kokia gi yra statybos mokslo vyrų  nuomonė dėl tokio „apšiltinimo“  būdo ?

Bent jau Aplinkos ministerija į tokį "apšiltinimo“ būdą žiūri labai rezervuotai.

Tokiam atsiprašant  „apšiltinimui“ iš esmės  turėtų nepritarti, jo neskatinti  ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Tačiau ji iš esmės jam pritarė ir skatina, patvirtindama tą nelemtą šilumos paskirstymo metodą „pagal sąlyginius šildymo plotus 16V“.

  Vadovaujantis sveiko proto logika daugiabutis namas yra vientisas inžinerinis statinys, todėl jo šildymas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, vadovaujantis protingumo, visų butų interesų tenkinimo kriterijais.

 Todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija viešai prašoma nedelsiant sustabdyti šilumos paskirstymo daugiabučiame name   „pagal sąlyginius šildymo plotus“  metodo (16V) derinimą ir  vienkart nedelsiant labai atsakingai įvertinti jo teisingumą,  atitikimą galiojantiems teisės aktams ir protingumo kriterijams.

*********************************************************************