2026 m. balandžio 4 d., šeštadienis

.......... jeigu profesorius tuo tiki .....

 

Karštas komentaras su p. P .Gyliu:

Lietuva svetimuose karuose? Kas prisiims atsakomybę ir kur veda mūsų valsty

 ------------------------------

Šioje Komentaras TV laidoje kalbėsimės su buvusiu užsienio reikalų ministru, profesoriumi Povilu Gyliu apie Lietuvos valstybės kryptį, geopolitiką, karo politiką ir pasaulio politinius lūžius.

Ar tokia Lietuvos valstybė, kokia ji yra šiandien, buvo ta, kurią buvo verta atkurti?

Kas prisiims atsakomybę už sprendimus, kurie Lietuvą įtraukė į, kaip sako kai kurie politikai, „ne mūsų karą“ – ir ar už tai kada nors bus teisiama?

 

 Svetimi dronai Lietuvos teritorijoje – ar tai jau casus bele?

 

Laidoje taip pat aptarsime Lietuvos vidaus politiką: kodėl premjerė I. Ruginienė netaps lietuviška Džordžija Meloni, kas slypi už kalbų apie 5,38 % BVP skyrimą karui, ir ar reali interpeliacija finansų ministrui K. Vaitiekūnui?

 Kalbėsime ir apie neišvengiamus pokalbius su Rusijos ir Baltarusijos vadovais – kodėl Lietuva anksčiau ar vėliau vis tiek turės kalbėtis su V. Putinu ir A. Lukašenka?

 Taip pat paliesime globalios valdžios, Jeffrey Epsteino skandalų, pasaulinės revoliucijos tikimybės temą – kai 1 % valdo daugiau nei 99 % pasaulio turto.

 

 Diskutuosime, ar Juozas Olekas balansuoja ant nusikaltimo ribos?

 

Laidoje taip pat kalbėsime apie Europos Sąjungos ir NATO ateitį.

 Ir galiausiai – vienas seniausių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio klausimų: kur dingo Mažeikių naftos „pardavimo“ dokumentai?

Apie valstybę, karą, geopolitiką, atsakomybę ir pasaulio lūžius – pokalbis su profesoriumi Povilu Gyliu

 

------------------------------

 

Išklausiau šį pokalbį ir pritariu Jų nuomonei, kad Valstybės interesas yra normalūs santykiai su kaimynais, kad toks agresyvus savo forma palaikymas Ukrainos nėra valstybės interesas.

Tai forma – turinys?

Geras klausimas – kiek tarp pabėgėlių iš Ukrainos šaukiamojo amžiaus vytų ir jaunuolių, kodėl jie neišsiunčiami atgal, jeigu jau taip remiame Ukrainą?

Arba  štai prieš kurį laiką Ukrainos prezidentas prašė Lietuvą perduoti bent dvi haubicas.

Ir ką  tuometinis įnauguruotas krašto apsaugos ministras atsakė „ Mums patiems reikia“

O ES  sankcijos Baltarusijai argi ne parama Rusijai pajungiant Baltarusiją??

 O g dabar apie dronus, kurie atseit  skrido iš Ukrainos per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją atseit bombarduoti  Rusios Primorsko ir Uoste- Lugos uostų.

 Ir ne vienas, ne dešimtys, o visa didžiulė banga.

 

Kaip įprastai Ukrainos koviniai dronai skrenda per Rusiją pateikė Dirbtinis intelektas:

 

1. Ilgo nuotolio smogiamieji dronai (skrendantys į Rusiją)

Tokie, kurie skrenda šimtus ar net tūkstančius km:

  • Labai žemai: ~50–200 m
    → kad išvengtų radarų (skraido „prisiglaudę“ prie reljefo)
  • Vidutiniškai: ~200–1000 m
    → kompromisas tarp saugumo ir kuro/valdymo
  • Kartais aukščiau: keli km (rečiau, nes lengviau aptikti)

👉 Dauguma atakų į Rusijos teritoriją vykdomos žemu aukščiu, nes svarbiausia – nepastebėtai pasiekti taikinį.


 👉 Aukštis parenkamas pagal tikslą:

  • slaptumas → žemai
  • stebėjimas / saugumas → aukščiau


🧭 Navigacija: kaip jie randa kelią

Dronai paprastai nenaudoja tik vienos sistemos:

  • GPS / GNSS – pagrindinė kryptis
  • Inercinė navigacija (INS) – veikia net praradus signalą
  • Iš anksto užprogramuotas maršrutas – su „taškais“ (waypoints)

👉 Net jei GPS trikdomas, dronas gali kurį laiką skristi „iš atminties“.


🧠  Kaip apeina elektroninę kovą (EW)

Rusija aktyviai slopina signalus, todėl:

  • Dronai gali turėti antitrikdymo GPS
  • Naudojamas žemėlapio/reljefo sekimas (skrenda pagal aukštį ir formas)
  • Kai kurie modeliai gali automatiškai tęsti misiją praradus ryšį

👉 Tai reiškia: nebūtina nuolatinė operatoriaus kontrolė


  Kaip įveikia tokį atstumą

Ilgo nuotolio dronai labiau panašūs į mažus lėktuvus:

  • Benzininiai varikliai (ne baterijos)
  • Dideli sparnai → efektyvus sklendimas
  • Skrydžio trukmė: 5–20+ valandų

👉 Todėl jie gali nuskristi 1000 km ar daugiau


🛣 Maršruto taktika

Kad pasiektų tikslą nepastebėti:

  • Skrenda vingiuotais keliais, ne tiesiai
  • Vengia:
    • oro gynybos zonų
    • didelių miestų
  • Dažnai skrenda:
    • upių slėniais
    • miškų zonomis

👉 Tai sumažina aptikimo tikimybę radarais.


📡 Ar jie valdomi visą laiką?

Yra keli variantai:

  • Pilnai autonominiai → skrenda patys
  • Dalinis valdymas → tik paskutinėje fazėje
  • FPV (trumpam atstumui) → valdomi realiu laiku

👉 Ilgo nuotolio atakose dažniausiai naudojamas autonominis režimas


🎯  Kaip pataiko į taikinį

Paskutinėje fazėje gali būti:

  • GPS koordinatės
  • Kameros + operatorius (kai įmanoma)
  • Kartais – iš anksto nustatyta smūgio vieta

🧠 Trumpa esmė

Tokie dronai veikia kaip:

✈️ „miniatiūrinės sparnuotos raketos, bet pigesnės ir lankstesnės“

  • Skrenda žemai
  • Orientuojasi savomis sistemomis
  • Gali veikti be ryšio
  • Pasiekia labai tolimus taikinius

 

Tokiu būdu jei dronai skrido   ne  per Rusiją, jie turėjo skristi aukštai  dėl keliamo triukšmo.

 

Jeigu jie tokiu maršrutu skrido, tai turėjo būti iš anksto suderinta.

 

Tarkime Ukrainos dronai skrido per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Kas tai turėjo organizuoti ir kokiu būdu?

 I tai Dirbtinis intelektas atsakė:


 Trumpas, aiškus atsakymas:

👉 nebūtų vieno „organizatoriaus“ iš NATO pusės.

Tokio lygio operaciją NATO struktūroje sudarytų du sluoksniai, ir nė vienas jų neveikia vienas pats.


🧑⚖️ 1. Politinis „organizatorius“

Formaliai svarbiausias būtų:

  • Šiaurės Atlanto Taryba

👉 Tai vienintelis organas, galintis:

  • duoti leidimą tokiai operacijai
  • nustatyti jos ribas

Bet svarbu:

  • sprendimai priimami vienbalsiai visų NATO šalių
  • tai nėra „vadovaujanti institucija operacijai“, o leidimo davėjas

🛫 2. Karinis vykdytojas (artimiausias „organizatoriui“)

Jei klausi „kas realiai organizuotų skrydį“, arčiausiai to būtų:

  • Allied Air Command

👉 Jų vaidmuo:

  • planuoti oro operaciją
  • koordinuoti maršrutus
  • užtikrinti, kad oro gynyba nereaguotų į „savus“ objektus

🧭 3. Regioninis valdymas (praktinis koordinavimas)

Konkrečiame regione (Baltijos šalys, Lenkija):

  • Combined Air Operations Centre Uedem

👉 Jie:

  • realiu laiku valdytų oro erdvę
  • sektų objektus
  • koordinuotų naikintuvus ir radarus

🧠 Tai kas „konkrečiai organizatorius“?

Jei reikia vieno aiškiausio atsakymo:

👉 kariniu požiūriu – Allied Air Command
👉 politiškai – Šiaurės Atlanto Taryba


⚠️ Svarbi realybės pastaba

Net teoriškai:

  • NATO neveikia kaip „vienas vykdytojas“
  • tokia operacija būtų:
    • kolektyvinė
    • labai matoma
    • politiškai rizikinga

👉 Todėl praktikoje tokio „vieno organizatoriaus“ modelio tiesiog nėra.


 

Ir tai visai suprantama, nes NATO nėra valstybė.

Ir organizuoti tokią Ukrainos dronų operaciją per kelias valstybes yra yra nerealu.

 

Betgi kaip matome, tiki dargi profesorius P. Gylys.

O ką jau bekalbėti apie bočius.

Nes štai per LRT laidą du bočiai klausė ar tikrai per Lietuvą skrido dronai, o laidos vedėja  iš atsakymo išsisuko.

Ir iš viso to klausytojams tikrai galėjo susidaryti vaizdas, kad dronai per Lietuvą skrido ....

 Ir ko gi tada norėti iš bočių, jeigu profesorius tuo tiki ....

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą