Karštas komentaras su p. P .Gyliu:
Lietuva svetimuose karuose? Kas
prisiims atsakomybę ir kur veda mūsų valstybę
Šioje Komentaras TV
laidoje kalbėsimės su buvusiu užsienio reikalų ministru, profesoriumi Povilu
Gyliu apie Lietuvos valstybės kryptį, geopolitiką, karo politiką ir pasaulio
politinius lūžius.
Ar tokia Lietuvos
valstybė, kokia ji yra šiandien, buvo ta, kurią buvo verta atkurti?
Kas prisiims atsakomybę už
sprendimus, kurie Lietuvą įtraukė į, kaip sako kai kurie politikai, „ne mūsų
karą“ – ir ar už tai kada nors bus teisiama?
Svetimi dronai Lietuvos teritorijoje – ar tai jau casus bele?
Laidoje taip pat aptarsime
Lietuvos vidaus politiką: kodėl premjerė I. Ruginienė netaps lietuviška
Džordžija Meloni, kas slypi už kalbų apie 5,38 % BVP skyrimą karui, ir ar reali
interpeliacija finansų ministrui K. Vaitiekūnui?
Kalbėsime ir apie neišvengiamus pokalbius su
Rusijos ir Baltarusijos vadovais – kodėl Lietuva anksčiau ar vėliau vis tiek
turės kalbėtis su V. Putinu ir A. Lukašenka?
Taip pat paliesime globalios valdžios, Jeffrey
Epsteino skandalų, pasaulinės revoliucijos tikimybės temą – kai 1 % valdo
daugiau nei 99 % pasaulio turto.
Diskutuosime, ar Juozas Olekas balansuoja ant nusikaltimo ribos?
Laidoje taip pat kalbėsime
apie Europos Sąjungos ir NATO ateitį.
Ir galiausiai – vienas seniausių Lietuvos
nepriklausomybės laikotarpio klausimų: kur dingo Mažeikių naftos „pardavimo“
dokumentai?
Apie valstybę, karą,
geopolitiką, atsakomybę ir pasaulio lūžius – pokalbis su profesoriumi Povilu
Gyliu
------------------------------
Išklausiau šį pokalbį ir
pritariu Jų nuomonei, kad Valstybės interesas yra normalūs santykiai su
kaimynais, kad toks agresyvus savo forma palaikymas Ukrainos nėra valstybės
interesas.
Tai forma – turinys?
Geras klausimas – kiek tarp pabėgėlių
iš Ukrainos šaukiamojo amžiaus vytų ir jaunuolių, kodėl jie neišsiunčiami
atgal, jeigu jau taip remiame Ukrainą?
Arba štai prieš kurį laiką Ukrainos prezidentas prašė
Lietuvą perduoti bent dvi haubicas.
Ir ką tuometinis įnauguruotas krašto apsaugos
ministras atsakė –„ Mums patiems
reikia“
O ES sankcijos Baltarusijai argi ne parama Rusijai pajungiant Baltarusiją??
Kaip įprastai Ukrainos
koviniai dronai skrenda per Rusiją pateikė Dirbtinis intelektas:
1. Ilgo nuotolio smogiamieji dronai (skrendantys į
Rusiją)
Tokie, kurie skrenda
šimtus ar net tūkstančius km:
- Labai
žemai: ~50–200 m
→ kad išvengtų radarų (skraido „prisiglaudę“ prie reljefo) - Vidutiniškai: ~200–1000 m
→ kompromisas tarp saugumo ir kuro/valdymo - Kartais aukščiau: keli km (rečiau, nes lengviau aptikti)
👉 Dauguma atakų į Rusijos
teritoriją vykdomos žemu aukščiu, nes svarbiausia – nepastebėtai
pasiekti taikinį.
- slaptumas → žemai
- stebėjimas / saugumas → aukščiau
🧭 Navigacija: kaip jie randa kelią
Dronai paprastai
nenaudoja tik vienos sistemos:
- GPS / GNSS – pagrindinė kryptis
- Inercinė navigacija (INS) – veikia net praradus signalą
- Iš anksto užprogramuotas maršrutas – su „taškais“ (waypoints)
👉 Net jei GPS trikdomas, dronas gali kurį laiką
skristi „iš atminties“.
🧠 Kaip apeina
elektroninę kovą (EW)
Rusija aktyviai
slopina signalus, todėl:
- Dronai gali turėti antitrikdymo GPS
- Naudojamas žemėlapio/reljefo sekimas
(skrenda pagal aukštį ir formas)
- Kai kurie modeliai gali automatiškai
tęsti misiją praradus ryšį
👉 Tai reiškia: nebūtina nuolatinė
operatoriaus kontrolė
⛽ Kaip įveikia tokį atstumą
Ilgo nuotolio dronai
labiau panašūs į mažus lėktuvus:
- Benzininiai varikliai (ne baterijos)
- Dideli sparnai → efektyvus sklendimas
- Skrydžio trukmė: 5–20+ valandų
👉 Todėl jie gali nuskristi 1000 km ar daugiau
🛣️ Maršruto
taktika
Kad pasiektų tikslą
nepastebėti:
- Skrenda vingiuotais keliais, ne
tiesiai
- Vengia:
- oro gynybos zonų
- didelių miestų
- Dažnai skrenda:
- upių slėniais
- miškų zonomis
👉 Tai sumažina aptikimo tikimybę radarais.
📡 Ar jie valdomi visą laiką?
Yra keli variantai:
- Pilnai autonominiai → skrenda patys
- Dalinis valdymas → tik paskutinėje fazėje
- FPV (trumpam atstumui) → valdomi realiu laiku
👉 Ilgo nuotolio atakose dažniausiai naudojamas autonominis
režimas
🎯 Kaip pataiko į
taikinį
Paskutinėje fazėje
gali būti:
- GPS koordinatės
- Kameros + operatorius (kai įmanoma)
- Kartais – iš anksto nustatyta smūgio vieta
🧠 Trumpa esmė
Tokie dronai veikia
kaip:
✈️ „miniatiūrinės sparnuotos raketos, bet pigesnės
ir lankstesnės“
- Skrenda žemai
- Orientuojasi savomis sistemomis
- Gali veikti be ryšio
- Pasiekia labai tolimus taikinius
Tokiu būdu jei dronai
skrido ne per
Rusiją, jie turėjo skristi aukštai dėl
keliamo triukšmo.
Jeigu jie tokiu maršrutu
skrido, tai turėjo būti iš anksto suderinta.
Tarkime Ukrainos dronai
skrido per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Kas tai turėjo organizuoti ir
kokiu būdu?
👉 nebūtų vieno „organizatoriaus“ iš NATO
pusės.
Tokio lygio operaciją
NATO struktūroje sudarytų du sluoksniai, ir nė vienas jų neveikia vienas
pats.
🧑⚖️ 1. Politinis „organizatorius“
Formaliai
svarbiausias būtų:
- Šiaurės Atlanto Taryba
👉 Tai vienintelis organas, galintis:
- duoti leidimą tokiai operacijai
- nustatyti jos ribas
Bet svarbu:
- sprendimai
priimami vienbalsiai visų NATO šalių
- tai
nėra „vadovaujanti institucija operacijai“, o leidimo davėjas
🛫 2. Karinis vykdytojas (artimiausias „organizatoriui“)
Jei klausi „kas
realiai organizuotų skrydį“, arčiausiai to būtų:
- Allied Air Command
👉 Jų vaidmuo:
- planuoti oro operaciją
- koordinuoti maršrutus
- užtikrinti, kad oro gynyba nereaguotų į
„savus“ objektus
🧭 3. Regioninis valdymas (praktinis koordinavimas)
Konkrečiame regione
(Baltijos šalys, Lenkija):
- Combined Air Operations Centre Uedem
👉 Jie:
- realiu laiku valdytų oro erdvę
- sektų objektus
- koordinuotų naikintuvus ir radarus
🧠 Tai kas „konkrečiai organizatorius“?
Jei reikia vieno
aiškiausio atsakymo:
👉 kariniu požiūriu – Allied Air Command
👉 politiškai – Šiaurės Atlanto Taryba
⚠️ Svarbi
realybės pastaba
Net teoriškai:
- NATO
neveikia kaip „vienas vykdytojas“
- tokia
operacija būtų:
- kolektyvinė
- labai
matoma
- politiškai
rizikinga
👉 Todėl praktikoje tokio „vieno
organizatoriaus“ modelio tiesiog nėra.
Ir tai visai suprantama, nes
NATO nėra valstybė.
Ir organizuoti tokią Ukrainos
dronų operaciją per kelias valstybes yra yra nerealu.
Betgi kaip matome, tiki dargi
profesorius P. Gylys.
O ką jau bekalbėti apie
bočius.
Nes štai per LRT laidą du
bočiai klausė ar tikrai per Lietuvą skrido dronai, o laidos vedėja iš atsakymo išsisuko.
Ir iš viso to klausytojams
tikrai galėjo susidaryti vaizdas, kad dronai per Lietuvą skrido ....

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą