Jeigu ankščiau mūsų aukščiausia valdžia ir jai tarnaujanti
agresyvi žiniasklaida vienu choru tvirtino, kad
NATO mus apgins, tai šiuo metu pastaroji jau išdrįsta tuo ir paabejoti.
Ar kaip teigia M.
Laurinavičius, politinis pasirengimas Baltijos šalių
okupacijai jau prasidėjo, ar dar ne, klausimo esmės ar apgins mus NATO agresijos atveju. nekeičia.
Štai prieš kurį laiką per
„Žinių radiją“ buvo išsakyta blaivi mintis,
kad reiktų realiai ne mažiau 4
savaičių, kad NATO nariai priimtų sprendimą, tarkime, ginti Lietuvą ar kitą
Pabaltijo šalį nuo Rusijos agresijos.
Kas per tas 4-as savaites agresijos paliestoje šalyje
nutiktų, didėlės vaizduotės nereikia – pasikeistų
valdžia, referendumo metu būtų nutarta išstoti iš NATO, ES ir įstoti į NVS
..... ar panašiai.
O greičiausiai per tas 4 –ias savaites sprendimas, duoti karinį atkirtį Rusijai, būtų taip ir nepriimtas – nes kiekvienai NATO
narei (išskyrus Lietuvos valdžią....) visų pirma rūpi savo interesai.
Beje, vadovaujantis vien tik sveiko proto logika, trečias pasaulinis karas
dėl tokių valstybėlių tikrai nekils.
Jeigu jau Vakarai nepasišlykštėjo parduoti Ukrainą, kuriai
garantavo jos sienų neliečiamumą, tai kur jau ten jiems trys kažkokios tai Pabaltijo limitropės ....
Taigi visiškai
logiškai teigia M. Laurinavičius, kad
Pabaltijo valstybes nuo Rusijos gali apsaugoti tik NATO bazės jose.
Tačiau galima atsakingai teigti, kad ne viena NATO valstybė ( išskyrus Lenkiją ....) tų
bazių tikrai Pabaltijyje nesiryš steigti.
Tai lygiai taip pat realu, kaip kad JAV
sutiktų priimti Pabaltijo šalis savo valstijomis .....
Tai ką gi tada daryti Lietuvai ???
Visų pirma visuomenė turi suvokti realią situaciją, o po
to priversti savo išrinktą valdžią vykdyti šalies interesus atitinkančią
užsienio politiką vadovaujantis principu „pasirinkti
mažiausią blogybę“.
Ar tai įmanoma ???
Artimoje ateityje greičiausiai neįmanoma.
Tokiu atveju pati „force majore“ ir
toliau pasirinks jai labiausiai tinkantį sprendimą, kaip valdyti Lietuvą.
Bet ir tokiu atveju yra išeitis, kuri glūdi
viename rytų šalies pasakojime:
„Sunkumų ir vargų apslėgtas
žmogelis, nežinodamas kaip nuo jų apsiginti, žiemą nuėjo į mišką.
Sėdi jis ant kelmo
juodų minčių apimtas ir nežino ką daryti.
O sniegas krenta ir
krenta, ir krenta ....
Storas sniego
sluoksnis palenkė prieš esančią mažą pušaitę.
Palinko vargšė, atrodo
tuoj palūš ....
Tik staiga sniegas nuo
jos nušliaužė, o ji atsitiesė ....
Pralinksmėjo žmogelis, nes suprato kaip jam reikia elgtis.
O mes ??????
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą