Todėl ir yra taio .....

   

Šiandien, 18 val. į elektros generatoriaus  baką  supyliau ketvirtą  20 l. kanistrą benzino.

Elektros generatorius dirba ne nuolat o su pertraukomis.

Svarbiausia kad neatitirptų šaldiklis.

ESO  atsiuntė SMS, kad elektros energijos tiekimas bus atnaujintas 29 dieną.

Paprasti Esu savo pažadus tesi.

Tačiau situacijos mastas labai didelis.

O ir žiniasklaida skelbia, kad Latvijoje norsi mastas panašus, atstatymo darbai vyksta žymiai sparčiau.

Todėl teko į pagalbą kviestis Dirbtinį intelektą.

Ir štai ką jis internete rado:

 

iš .

Žinoma. Štai palyginimas pagal ketvirtadienio, rugpjūčio 27 d., ryto duomenis:

	Lietuva 🇱🇹	Latvija 🇱🇻
Audros pikas	>268 000 vartotojų	~277 000 vartotojų
Trečiadienio vakaras	—	~8 500
Ketvirtadienio rytas	~62 000	~6 800
Atkūrimo mastas	~78 %	~98,5 %
Liko be elektros nuo piko	~23 %	~2,5 %

Lietuvos ketvirtadienio ryto skaičių patvirtina ESO – apie 62 tūkst. klientų dar neturėjo elektros.

Latvijoje ketvirtadienį 6:00 val. be elektros buvo apie 6 800 namų ūkių; LSM nurodo, kad iki to laiko buvo atkurta apie 98,5 % audros paveiktų klientų.

Esminis skirtumas: ketvirtadienio rytą Lietuvoje be elektros buvo maždaug 9 kartus daugiau vartotojų negu Latvijoje – 62 tūkst. prieš 6,8 tūkst.

*********************************

Taip — patikrinau naujausius šiandien, rugpjūčio 27 d., duomenis. Abiejų šalių skirstomieji operatoriai prognozuoja, kad pagrindiniai sutrikimai bus pašalinti iki penktadienio, tačiau yra svarbi išlyga dėl pavienių labai sudėtingų gedimų.

Šalis	Operatorius	Ketvirtadienio rytą be elektros	Ką žada operatorius	Tikėtina visiško atkūrimo data
🇱🇹 Lietuva	ESO	~62 000	Visus klientus planuoja prijungti iki savaitės pabaigos; gali likti pavienių gedimų labai nutolusiose sodybose	iki penktadienio–savaitgalio
🇱🇻 Latvija	„Sadales tīkls“	~6 800	Prognozuoja elektros tiekimą visiems klientams atkurti iki penktadienio	iki penktadienio, rugpjūčio 28 d.

Latvijoje prognozė konkretesnė: „Sadales tīkls“ jau trečiadienį vakare skelbė, kad visiems klientams elektros tiekimą planuoja atkurti iki penktadienio. Ketvirtadienį 6:00 buvo likę apie 6 800 klientų, o atkurta 98,5 % audros paveiktų klientų.

Lietuvoje ESO ketvirtadienio rytą taip pat kartojo pažadą atkurti tiekimą visiems iki savaitės pabaigos, tačiau aiškiai įspėjo, kad gali likti pavienių sutrikimų labai nutolusiose sodybose. Ketvirtadienio rytą dar buvo ~62 000 klientų be elektros.

Mano vertinimas

Jeigu klausimas yra „kada realiai elektra turėtų būti pas visus?“, šiuo metu:

• 🇱🇻 Latvija – penktadienį, rugpjūčio 28 d. Tikimybė gana didelė, nes liko tik 2,5 % paveiktų klientų.
• 🇱🇹 Lietuva – penktadienį–šeštadienį, bet Lietuvoje situacija gerokai sudėtingesnė: likusių be elektros klientų yra apie 9 kartus daugiau nei Latvijoje, todėl visiškai neatmetama, kad kai kuriose atokiose vietovėse elektra atsiras tik savaitgalį.
1. ***************************

Taip — patikslinu pagal naujausią ESO informaciją, atnaujintą rugpjūčio 27 d. 10:00.

Prognozė, kada elektra bus visiems

Šalis	Dabartinė situacija	Oficialus pažadas	Mano vertinimas
🇱🇹 Lietuva	~62 tūkst. klientų be elektros	Iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.	Daugumai – ketvirtadienį–penktadienį, sunkiausiems gedimams – iki šeštadienio
🇱🇻 Latvija	~6,8 tūkst. klientų be elektros	Iki penktadienio, rugpjūčio 28 d.	Labai tikėtina, kad didžioji dalis bus prijungta iki penktadienio

Lietuvoje jau galima kalbėti gana konkrečiai. ESO savo atnaujintoje lentelėje nurodo atskirų savivaldybių planuojamus terminus: dalyje jų – rugpjūčio 27 d., tačiau Anykščiams, Birštonui, Kaišiadorims, Kauno rajonui, Kupiškiui, Marijampolei ir kai kurioms kitoms teritorijoms numatytas rugpjūčio 28–29 d. terminas.

Todėl ankstesnį mano atsakymą patikslinčiau: Lietuvos ESO tikslas yra ne tiesiog „iki savaitės pabaigos“, o konkrečiai iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.

Latvija yra gerokai arčiau finišo. Ketvirtadienio rytą buvo likę apie 6 800 klientų, o „Sadales tīkls“ darbai vyksta toliau.

Kiek laiko liko?

Jeigu vertintume operatorių pažadus:

• 🇱🇻 Latvija: tikslas – penktadienis (08-28).
• 🇱🇹 Lietuva: tikslas – šeštadienis (08-29).
• Tačiau abiem atvejais gali likti pavienių sudėtingų gedimų, todėl „visiems 100 %“ nebūtinai reiškia, kad kiekviename kaime elektra tikrai bus būtent nurodytą dieną.

************************* :

Žinoma. Patikrinau dar kartą naujausią informaciją. Svarbiausia pataisa: Lietuvoje oficiali prognozė yra iki šeštadienio, rugpjūčio 29 d.

🇱🇹 Lietuva – kuriuose rajonuose lauksiausia

Rajonas	ESO planuojama atkūrimo data
Ignalinos r.	08-29
Molėtų r.	08-29
Utenos r.	08-29
Lazdijų r.	08-28
Anykščių r.	08-28
Švenčionių r.	08-28
Zarasų r.	08-28
Šilalės r.	08-27
Šilutės r.	08-27
Ukmergės r.	08-27
Vilniaus r.	08-27
Šalčininkų r.	08-27
Širvintų r.	08-27

Tai yra planuojami terminai, o ne garantuota konkreti valanda – daliai klientų elektra gali būti atkurta anksčiau.

****************

,Š klausimą Kodėl situacija Latvijoje geresnė - Dirbtinis intelektas  pardėjo „kabinti makaronus“.

Todėl teko jį  paklausti  - kokios Latvijoje ir pas mus avarinių brigadų pajėgos.

Ir štai ką gavau:

 

Taip. Palyginau būtent avarinių elektros tinklo darbų pajėgas, o ne bendrą įmonių darbuotojų skaičių. Ir čia jau matosi įdomus dalykas.

Rodiklis per šią audrą	🇱🇹 Lietuva – ESO	🇱🇻 Latvija – „Sadales tīkls“
Operatyvinių / remonto brigadų pikas	~325 brigados	206 brigados
Brigadų iš užsienio	buvo pasitelktos papildomos pajėgos	7 Estijos brigados
Žmonių laukuose, kai buvo ~260 brigadų	~600 žmonių	—
Audros paveiktų klientų pikas	>268 000	~277 000
Ketvirtadienio rytą be elektros	~62 000	~6 800

ESO rugpjūčio 23 d. nurodė, kad dirbo 260 operatyvinių brigadų ir apie 600 žmonių laukuose; vėliau brigadų skaičius buvo padidintas iki daugiau kaip 325.

Latvijos „Sadales tīkls“ rugpjūčio 23 d. skelbė, kad buvo mobilizuotos 206 brigados, o papildomai iš Estijos atvyko 7 „Elektrilevi“ brigados.

Bet čia ir yra įdomiausia

Jeigu vien tik skaičiuotume brigadas, Lietuva šios audros metu turėjo net daugiau pajėgų:

325 prieš maždaug 206 Latvijoje.

Todėl paaiškinimas „Latvija greičiau sutvarkė todėl, kad turėjo daugiau avarinių darbuotojų“ nepasitvirtina.

Dar daugiau: pagal klientų skaičių vienai brigadai vaizdas toks:

• 🇱🇹 Lietuva piko metu: 268 000 / 325 ≈ 825 klientai vienai brigadai
• 🇱🇻 Latvija: 277 000 / 206 ≈ 1 345 klientai vienai brigadai

Tai reiškia, kad Latvijoje vienai brigadai teko net apie 60 % daugiau paveiktų klientų, tačiau jie atkūrė tiekimą gerokai greičiau. Tai tikrai verčia ieškoti kitų priežasčių.

Tačiau yra svarbus niuansas: „brigada“ nėra vienodas matavimo vienetas. Vienoje brigadoje gali būti skirtingas žmonių skaičius, skirtinga technika ir skirtingos kompetencijos. Todėl sąžiningam palyginimui reikėtų žiūrėti ne brigadų skaičių, o faktinį elektrikų, montuotojų ir rangovų žmonių skaičių bei jų darbo valandas.

 

Dar paaklausiau – Kiek akcijų tiri valstybe, kiek privatus kapitalas.

Ir štai ką gavau:

 

	🇱🇹 Lietuva	🇱🇻 Latvija
Skirstymo operatorius	ESO	„Sadales tīkls“
Tiesioginis savininkas	„Ignitis grupė“ – 100 %	„Latvenergo“ – 100 %
Valstybės dalis galutiniame savininke	74,99 %	100 %
Privataus kapitalo dalis galutiniame savininke	25,01 %	0 %
Ar skirstymo tinklo operatorius kotiruojamas biržoje?	Ne	Ne

🇱🇹 Lietuva

ESO akcijų 100 % priklauso „Ignitis grupei“. 2021 m. buvo užbaigtas privalomas smulkiųjų ESO akcininkų akcijų išpirkimas, todėl ESO tapo visiškai „Ignitis grupės“ valdoma bendrove.

Tačiau pati „Ignitis grupė“ nėra 100 % valstybinė: Lietuvos Respublikai priklauso 74,99 %, o likę 25,01 % priklauso instituciniams ir mažmeniniams investuotojams.

Taigi, labai supaprastinus:

Lietuvos valstybė → 74,99 % „Ignitis grupės“ → 100 % ESO

Privatus kapitalas netiesiogiai turi 25,01 % ESO ekonominės nuosavybės.

🇱🇻 Latvija

Čia struktūra kitokia. „Sadales tīkls“ 100 % priklauso „Latvenergo“, o „Latvenergo“ yra valstybės valdoma bendrovė. „Sadales tīkls“ savo strategiją taip pat tiesiogiai integruoja į „Latvenergo“ grupės strategiją.

Vadinasi:

Latvijos valstybė → 100 % „Latvenergo“ → 100 % „Sadales tīkls“

Ir čia atsiranda labai įdomus skirtumas

Jeigu mūsų ankstesniame pokalbyje klausėme, ar privatizavimo struktūra galėtų paaiškinti, kodėl Lietuva po audros atsigauna lėčiau, tai dabar matome:

• 🇱🇹 Lietuva: valstybė netiesiogiai kontroliuoja 74,99 %, privatus kapitalas – 25,01 %.
• 🇱🇻 Latvija: valstybė kontroliuoja 100 % skirstymo tinklo grandinės.
• 🇱🇻 Latvija, nepaisant to, kad turi 100 % valstybinę struktūrą, šios audros metu
• ******************

Štai taip.

Išvados kiekvieno mūsų reikalas.

O man atrodo,  kad priežastys slypi  Valstybės interese, kurio  išsigando mūsų valdžia.

O ir mes esame jam abejingi.

Todėl ir yra taip, kaip durnius ir Bažnyčioje muša ....