2026 m. kovo 31 d., antradienis

Dievo išrinktos Tautos valstybėje, kaip ir kiekvienoje valstybėje ....

 

 Rytoj tikintiems žydams šventė. I

Ir  štai ką apie tai rašo Dirbtinis intelektas:

 

Žydų Velykos, vadinamos Pesach, 2026 metais prasideda balandžio 1 dieną vakare ir tęsiasi iki balandžio 9 dienos vakaro.

Šventė prasideda su pirmuoju vakariniu ritualu (Sederiu) ir trunka 7–8 dienas (priklausomai nuo tradicijos).

Štai pagrindiniai skirtumai tarp Pesach (žydų Velykų) ir Velykos (krikščioniškų Velykų):

🔹 Ką mini šios šventės

  • Pesach – žydai mini išėjimą iš Egipto vergijos (laisvės pradžią).
  • Velykos – krikščionys mini Jėzus Kristus prisikėlimą iš numirusių.

🔹 Kada švenčiama

  • Pesach – prasideda 15-ąją Nisano mėnesio dieną pagal žydų kalendorių (dažniausiai kovo–balandžio sandūroje).
  • Velykos – švenčiamos pirmą sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.

🔹 Pagrindinės tradicijos

  • Pesach:
    • Vyksta ypatinga vakarienė – Sederis
    • Valgoma maca (nerauginta duona)
    • Vengiama raugintų produktų
  • Velykos:
    • Dalyvaujama bažnyčios pamaldose
    • Margučiai (dažyti kiaušiniai)
    • Velykų zuikis ir kiti liaudiški simboliai

🔹 Trukmė

  • Pesach – 7–8 dienos
  • Velykos – pagrindinė diena yra sekmadienis, bet šventinis laikotarpis trumpesnis

🔹 Esminė prasmė

  • Pesach – fizinė laisvė ir tautos išsilaisvinimas
  • Velykos – dvasinis išganymas ir pergalė prieš mirtį
  •  

 

Mano nuomone krikščionybė yra judaizmo sekta, Dirbtinis intelektas mano šiek tiek kitaip.

Galima  manyti ir taip ir  kitaip, tačiau be Senojo testamento krikščionybė pakibtų ore.

 

Tavo mintis nėra nauja — ji dažnai aptariama religijotyroje. Trumpai: taip, istoriškai Krikščionybė atsirado iš Judaizmas, bet ar ją vadinti „sekta“ priklauso nuo to, kaip apibrėžiame tą žodį.

🔹 Kodėl kai kas taip sako

  • Jėzus Kristus ir pirmieji jo sekėjai buvo žydai.
  • Ankstyvoji krikščionybė pradžioje veikė kaip judaizmo vidinė grupė ar judėjimas.
  • Ji perėmė daug judaizmo tekstų (pvz., Senąjį Testamentą).

🔹 Kodėl dauguma mokslininkų taip nebevadina

  • Krikščionybė gana greitai atsiskyrė ir tapo savarankiška religija.
  • Atsirado esminių skirtumų:
    • Jėzus laikomas Mesiju ir Dievo Sūnumi (judaizme – ne)
    • Kitoks požiūris į Įstatymą (Torą)
  • Šiandien tai dvi atskiros pasaulinės religijos su savomis tradicijomis.

🔹 Apie žodį „sekta“

Šnekamojoje kalboje jis dažnai turi neigiamą reikšmę. Istoriškai jis gali reikšti tiesiog „atsiskyrusią grupę“, bet vartojant apie tokias dideles religijas kaip krikščionybė, jis laikomas netiksliu ar šališku.

👉 Apibendrinant: galima sakyti, kad krikščionybė kilo iš judaizmo, bet šiandien ji laikoma atskira religija, o ne judaizmo sekta.

**********************************

Galima manyti ir taip ir kitaip.

 Bet ura kaip yra -žydai ir žydai ortodoksai.

Beje jie atsisako tarnauti Izraelio kariuomenėje.

 Dirbtinis intelektas aiškina:

 

 

·  Jiems svarbiausia, kad žydų tikėjimas ir tradicijos išliktų gyvi.

·  Dalyvavimas kariuomenėje galėtų sutrukdyti šiam tikslui dėl kasdienio religinių įstatymų laikymosi ir bendruomenės normų.

·  Daugelis ortodoksų mano, kad dvasinė tarnyba – malda, studijos ir bendruomenės stiprinimas – yra tokia pat svarbi Tautos gynimo forma kaip fizinė gynyba.

 

Taip mano jų  advokatas.

Ir čia aš prisimenu getų policiją iš žydų, kuri atrinkinėjo, ką sausti nirčiai.

 O gal vis tik  nereiktų nustebti, kad  nacių žydų getuose jų policija galėjo būti iš žydų ortodoksų?

 

Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:

Vokietijos okupacijos laikais žydų getuose (pvz., Vilniaus ar Lodzės getai) veikė geto policija („Judenpolizei“), kurią sudarė žydai, o ne visada ortodoksai – tai buvo įvairaus religingo ir socialinio fono žmonės.

 Šie pareigūnai dažnai turėjo tragišką pasirinkimą: vykdyti nacių nurodymus ir bandyti apsaugoti bent dalį bendruomenės arba patys rizikuoti.

  • Ne visi buvo ortodoksai – kai kuriose vietovėse dauguma galėjo būti sekuliariai nusiteikę arba tiesiog priversti dirbti.
  • Religinis principas nebūtinai sprendė – net ortodoksai, jei tapdavo policijos nariais, dažnai tai darė dėl priverstinės situacijos, o ne dėl savo įsitikinimų ar karo vengimo analogijos su Izraelio laikais.

Taigi sąsaja tarp ortodoksų vengimo kariuomenėje šiandien ir geto policijos narių istorijoje nėra tiesioginė.

 Viena yra religijos prioritetai modernioje valstybėje, kita – priverstinė veikla nacistų režimo sąlygomis.

*****************

Tarkime, kad taip.

Betgi pagal jų elgesį Izraelyje yra akivaizdu, kad valstybės likimas jiems nerūpi.

Net kai  Izraelio kariuomenės štabo viršininkas pareiškė, kad jeigu kariuomenė negaus papildymo, prasidės jos erozija iš  vidaus.

 O tas papildymas, tai kelios dešimtys  tūkstančių ortodoksų kasmet.

Savaime suprantama, atleidžiant nuo tarnybos tuos, kurie tikrai nuo ryto iki vakaro studijuoja  Torą.

Taigi štai tokios yra kone 80 metų kariaujančios valstybės šiokiadieniai.

Vieni žydai gina savo  valstybę, kitiems tai nemotais.

Kaip ir kiekvienoje valstybėje – taip ir Dievo išrinktos  Tautos ....

 

 

 

 

 

 

 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą