2022 m. kovo 20 d., sekmadienis

Jeigu tikrasis nepriklausomybės atkūrimo demijurgas yra Tauta, pati Tauta, tai kam gi ir kokiais tikslais reikalingas „Mozė“ ... ???

 

  Kovo 11 dienos paminėjimas Seime.

Dalyvauja aibė „Jų kilnybių“,  jaunimo trupė, ir t.t.

Įsimintina:

I. Signatarų klubo įgaliotos Zitos Šličytės kalba -  diagnozė Seimui.

   Šią diagnozę patvirtino  palikusios salę šios  personos:

  1. Vilija Aleknaitė-Abramikienė
  2. Laima Andrikienė
  3. Aušrinė Armonaitė
  4. Agnė Bilotaitė 
  5. Viktorija Čmilytė-Nielsen
  6. Evelina Dobrovolska
  7. Arūnas Dulkys
  8. Simonas Gentvilas
  9. Faina Kukliansky
  10. Gabrielius Landsbergis
  11. Kęstutis Masiulis
  12. Kęstutis Navickas
  13. Juozas Olekas
  14. Nijolė Oželytė
  15. Ieva Pakarklytė
  16. Žygimantas Pavilionis
  17. Viktoras Pranckietis
  18. Tomas Vytautas Raskevičius
  19. Julius Sabatauskas
  20. Marius Skuodis
  21. Ingrida Šimonytė
  22. Birutė Vėsaitė
  23. Andrius Vyšniauskas
  24. Emanuelis Zingeris 
  25. Artūras Žukauskas  

 

II. Paviešinta signataro Vinco Ramučio Gudaičio nuomonė:

Mes buvome tiktai Tautos instrumentas.

Mus pasirinko Tauta.

Todėl aš visada maniau, kad mūsų  nuopelnas nepriklausomybės atkūrime yra kuklus.

Tikrasis nepriklausomybės atkūrimo demijurgas yra Tauta, pati Tauta.

 

 

 

Kas rodo, kad mūsų valstybėje, nežiūrint titaniškų įvairaus plauko liberastų, jedinstvininkų, penktosios kolonos, apkurtusių  „Mozės“ garbintojų kolektyvinių pastangų yra dar ir pagarbos verto inteligentijos elito.

       Beje verta pažymėti, kad kažkodėl tai nesigirdėjo ditirambų „Mozei“ ......

 

***************************************

Demiurgas - (gr. demiourgos - amatininkas, kūrėjas; sk. demijurgas):

1. senovės Graikijoje - laisvasis amatininkas, meistras, menininkas, taip pat gydytojas, architektas, poetas;

 2. kuriuose ne kuriuose graikų dorėnų poliuose - aukščiausiasis vyriausybės asmuo;

 3. filos.: a) Dievas, kuriantis pasaulį iš amžino pirminio chaoso - Platono filosofijoje; b) mąstymo procesas kaip nepriklausomoji jėga - Hėgelio filosofijoje;

.

 *******************************

Vincas Ramutis Gudaitis

Vincas Ramutis (Romas) Gudaitis (g. 1941 m. gruodžio 8 d. Pielkavoje, Igliškėlių valsčius, Marijampolės apskritis) – Lietuvos filologas, rašytojas, prozininkas, signataras, žurnalistų etikos inspektorius.

Biografija

Mokėsi Mokolų pradžios, Kapsuko J. Jablonskio vidurinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kapsuko suaugusiųjų vakarinę vidurinę mokyklą. Dirbti pradėjo statybose ir Marijampolės cukraus fabrike darbininku. 1965 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę.

1965 m. Varėnos rajono Rudnios vidurinės mokyklos mokytojas. 1966 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1967 m. Varėnos rajono Naniškių vidurinės mokyklos direktorius. 19681970 m. „Ekrano naujienų“ redaktorius. 1970–1981 m. Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos redaktorius, vyriausiasis redaktorius. 1975 m. baigė Maskvos kinematografijos instituto aspirantūrą. 1981–1984 m. LSSR kultūros ministerijos repertuarinės kolegijos darbuotojas. 1984–1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos ir dramaturgijos konsultantas. Rašytojų sąjungos partinės organizacijos sekretorius.

19881990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatu Marijampolės nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje, 1989–1990 m. SSRS AT narys. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo), jo Prezidiumo narys, signataras. [1] 1992–1994 m. LSDP narys. 1993–1998 m. LR prezidento Algirdo Brazausko Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas. 1998 m. prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos komisijos narys. 2001 m. išrinktas Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriumi 5 metų kadencijai, 2006 m. perrinktas antrajai kadencijai, šias pareigas ėjo iki 2009 m. lapkričio 16 d. [2][3][4]

Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys. [5]

Vedęs, žmona – Stasė, sūnūs – Gytis ir Andrius. [6][7]

Kūryba

Romanuose „Sėjėjai“ (1981 m.), „Kartos“ (1985 m.), apysakoje „Lemties broliai“ (1983 m.) derinant nuotykių ir buities epizodus vaizduojamas vienos Užnemunės giminės gyvenimas nuo 1863 m. sukilimo iki kolektyvizacijos. Ironiškame romane „Metaforų medžiotojai“ (1987 m.) atsispindi XX a. 7-8 deš. Kino studijos bohema, pamflete „Chamskio eros rytas“ (1995 m.) – valdžios ir nusikaltėlių grupuočių santykiai.

Parašė scenarijus kino filmams „Laimingas laimės neradęs“ (1973 m., rež. Algirdas Araminas), „Žaltvykslės“ (1980 m., rež. Gytis Lukšas), pjesę („Atversk, angele, laiko knygą“, past. 1985 m.), esė (rink. „Mes – iš peršautų dainų krašto“, 2000 m.). [8]

R. Gudaitis yra analitinės žiniasklaidos šalininkas. Jo manymu, Lietuvoje šou verslas ir geltonoji spauda yra užėmę didžiąją dalį žiniasklaidos rinkos.

----

 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą