Tai būtų latentinio nepotizmo akivaizdus pavyzdys .....

.

AB „Lietuvos dujos“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta  išrinkti naują valdybą:

Vadovas

Viktoras Valentukevičius, AB „Lietuvos dujos“ generalinis direktorius.

Valdyba

Dr. Dalius Misiūnas, Valdybos pirmininkas, „Lietuvos energija“, UAB generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

1. Mindaugas Keizeris,  „Lietuvos energija“, UAB valdybos narys, strategijos ir plėtros direktorius.
2. Ilona Daugėlaitė, „Lietuvos energija“, UAB valdybos narė, organizacinio vystymo direktorė.
3. Ieva Lauraitytė, „Lietuvos energija“, UAB Teisės tarnybos direktorė.
4.  ????????????

Taigi viena vieta AB „Lietuvos dujos“ valdyboje kol kas lieka laisva .............

   Todėl labai geras klausimas – kam gi, kokiai gi itin svarbiai „personai“ rezervuota ši vieta ???

Energetikų tarpe sklando nuomonė, kad ši vieta rezervuota Istorijos daktaro laipsnį turinčiam     Prezidentės patarėjui Nerijui Ūdrėnui, žiniasklaidos turima informacija neskaidriais ryšiais siejamam su rusišku kapitalu susijusia viena Suomijos firma.

Betgi paskutinėje LRT televizijos debatų laidoje antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė,   jai įprasta kalbos maniera   smerkė protegavimą ir nepotizmą ir atrodytų  nuoširdžiai piktinosi jo  plačiomis apraiškomis šalyje.

[VIKIPEDIJA:

Nepotizmas (angl. nepotism) – tarnybinės padėties naudojimas giminėms ar draugams proteguoti.

 Sąvoka „nepotizmas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „nepos“ („neptiris“), kuris reiškia „vaikas“, „palikuonis“.

  Termino „nepotizmas“ atsiradimas siejamas su viduramžių bažnyčiomis, kuomet popiežiai į garbingas bažnyčios pozicijas paskirdavo savo giminaičius.

Pavyzdžiui, popiežius Kalikstas III, priklausantis Borgia šeimai, tapęs popiežiumi paskyrė du savo sūnus kardinolais.[1]]

  Šiandieninėje visuomenėje nepotizmas reiškiasi įvairiai: ne tik artimųjų įdarbinimu, bet ir paaukštinimu pareigose, atlyginimo didinimu ar darbo sąlygų gerinimu, atsižvelgiant ne į pasiekimus ar kompetenciją, bet į giminystės ar kitus ryšius.

  Egzistuoja ir vadinamasis latentinis nepotizmas, kai tarnyboje esantys asmenys rūpinasi savo artimųjų, pažįstamų darbo padėtimi nebūtinai toje pačioje institucijoje, kurioje patys dirba.]

  Jeigu taip, kaip mano energetikai,  įvyktų, tada, vadovaujantis sveiko proto logika, kas paneigs, kad tai būtų latentinio nepotizmo akivaizdus, klasikinis  pavyzdys.

.

..

.

.