2021 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Kam tai naudinga ??

 

Vakar, sausio 6 dieną, Lietuvoje:

Nuo Covid-19 mirė 30 žmonių.

Vakar LRT Panoramos metu buvo    pasakyta:

Arūno Dulkio teigimu gautas Europos komisijos bei vakcinų gamintojų patvirtinimas, kad artimiausius tris mėnesius Lietuvą kas savaitė pasieks po daugiau nei 20.000 vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministras į klausimą:

Ar Lietuva laiku imunitetui užtikrinti gaus  reikalingus antros vakcinos dozės kiekius.

Atsakė: “ TAIP“.

 Prieš tai lai laidoje Alfa taškas laidos vedėjas  R. Paleckis pareiškė: Arūnas Dulkys sakė, kad nėra tikras ar vakcinos laiku keliaus į Lietuvą.

Prieš tai šis laidos vedėjas kitoje laidoje  yra pasakęs:

 Nors iki galo,  kaip žinote, skiepų   visa ta nauda ir šiaip jų  poveikis ir sudėtis vis dar kelia klausimų, nes skiepai sukurti   labai greitai........

O šiandien Žinių radijo laidoje „Kam naudinga skleisti melą apie skiepus  R. Musnickas  kartu su atleistu Užkrečiamų ligų ir AIDS cento vadovu ir psichiatru R. Alekna bandė atsakyti į šį klausimą.

 Išnagrinėjus daugybę variantų deja į šį klausimą iš esmės  taip ir nebuvo atsakyta – kad visa tai, kaip ten bebūtų, yra sumoje  naudinga Lietuvai  nedraugiškoms  šalims.

Laidos metu iš daktaro profesoriaus S. Čaplinsko pasisakymų galima buvo suprasti, kad jo mobingą vykdo vienas Seimo narys.

Greičiausiai turėta omenyje  D.K., tačiau iš esmės jo mobinge dalyvauja ir prezidentūra  ir Sveikatos apsugos ministerijos „bebrai“ ir abu ( buvęs ir esama) sveikatos apsaugos ministrai.

Sumoje iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos aiškėja visiškai nepadorus ir nusikalstamas  dalykas -  Užkrečiamų ligų ir AIDS centras yra nušalintas nuo dalyvavimo kovoje su Covid-19.Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui „pikų bartukui“ nepavykus šio centro panaikinti, pastarasis uždraudė jam teikti informaciją, pradėjo mobingą prieš jo vadovą, ir pagaliau jį atleido. Iš darbo.

Prie šio  mobingo deja prisideda ir naujas sveikatos apsaugos ministras.

Na,  tarkime, kai kas bijo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovo kompetencijos ir siekia jo atsikratyti.

Bet  kada kasdien nuo Covid-19 miršta 20 -30 žmonių, ir  yra  vykdoma Užkrečiamų ligų ir AIDS centro blokada, tai jau akivaizdus nusikaltimas Lietuvos valstybei.

 Štai Prezidentui jo patarėjai pateikė Ekspertų tarybos sudėties projektą, kurioje nėra Užkrečiamų ligų ir AIDS centro atstovų, o pastarasis jį patvirtino.

Ar tai nerodo pastarojo nekompetenciją, ir  kad Prezidento patarėjų tarpe yra užsimaskavusių kenkėjų.

Štai Premjerė sudarė tris darbo grupes (išvarduotos žemiau) tačiau nė venoje iš jų nėra Užkrečiamų ligų ir AIDS centro atstovų.

Na ir kaip gi visa tai, vadovaujantis sveiko proto logika  suprasti.

Savaime suprantama, kad sveikatos apsaugos ministrui nepatinka tai, kad atleistas Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas sako žinomą tiesą, kad vien draudimais kovos su Covid-19 ir antivakceriais nelaimėsi – reikalinga komunikavimo ir švietimo programa, visų pirma arčiausiai gyventojų esančių šeimos gydytojų švietimui ir informavimui.  

O kurgi ji ????

 Todėl ir  yra, kaip yra, - naujas sveikatos apsaugos ministras kol kas iš esmės nedaug kuo skiriasi nuo buvusio „pikų bartuko“ .....

 Visų pirma anas buvo medikas, o šis  yra partnerystės profesorius, buvęs bankininkas, buvęs Monetų kalyklos valdybos narys ......................

 

*****************************************************************************

 

Premjerės sukurtos darbo grupės ir ULAC nuostatai

        I.Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymui sudėtis:

  1. Tumas Beinortas – Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas;
  2. Ieva Brogienė – Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė;
  3. Vaidotas Grigas – viešosios įstaigos Molėtų ligoninės direktorius;
  4. Laimonas Griškevičius – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius;
  5. Ligita Jančorienė – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė;
  6. Vidmantas Janulevičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;
  7. Ramunė Kalėdienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė;
  8. Vytautas Kasiulevičius – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas;
  9. Ingrida Olendraitė – mokslo tyrėja;
  10. Valdas Pečeliūnas – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius medicinai;
  11. Inga Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė;
  12. Andrius Romanovskis – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas;
  13. Paulius Skruibis – Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas;
  14. Mindaugas Stankūnas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius;
  15. Kęstutis Štaras – viešosios įstaigos Centro poliklinikos direktorius;
  16. Vaidotas Zemlys-Balevičius – UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas

***********************************************************************

    II. Darbo  grupė klausimams, susijusiems su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) lemiamų reiškinių prognozavimu ir valdymu, koordinuoti ir spręsti.

Grupei vadovaus Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Grupės sudėtyje:

1.    Jonas Bačelis – Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus programuotojas;

2.    Simona Bieliūnė – sveikatos apsaugos ministro patarėja;

3.    Lukas Galkus – Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas;

4.    Laimonas Griškevičius – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius; 

5.    Giedrė Kauneckienė – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė;

6.    Eglė Markevičiūtė – ekonomikos ir inovacijų viceministrė;

7.    Ginreta Megelinskienė – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja;

8.    Valdas Pečeliūnas – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius medicinai;

9.    Jūratė Petrauskienė – Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė; 

10. Tomas Stankevičius – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyriausiasis patarėjas;

11. Aistis Šimaitis – Vyriausybės kanceliarijos Projektų valdymo grupės projektų vadovas; 

12. Vaidotas Zemlys-Balevičius – UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas.

 **************************************************************************

         III. Darbo grupė klausimams, susijusiems su pagalbos COVID-19 ligos sukeltos pandemijos paveiktoms asmenų grupėms teikimu, koordinuoti ir spręsti.

  1. Tomas Baranovas       –   Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos vykdantysis direktorius;
  2. Ieva Brogienė             –   Lietuvos skautijos vyriausioji skautinininkė; 
  3. Marius Čiuželis           –   M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo „Sidabrinės linijos“ vadovas;
  4. Rasa Dičpetrienė          –   visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė; 
  5. Daiva Grikšienė             –   Lietuvos LIONS klubų asociacijos gubernatorė;
  6. Simonas Gurevičius         –   Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius;
  7. Edmundas Jakilaitis          –   Nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ vadovas;
  8. Dalia Kedavičienė            –   Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė; 
  9. Aušra Kurienė                   –   viešosios įstaigos Paramos vaikams centro vadovė;
  10. Kristina Meidė                   –   Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos vadovė; 
  11. Andrius Tapinas                 –   iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iniciatorius;
  12. Viktorija Trimbel                –   Rotary klubo Lietuvos apygardos valdytoja.

*******************************************************************

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRO ( ULAC) NUOSTATAI

 .                                                          II SKYRIUS

CENTRO VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

 8. Centro veiklos tikslai:

8.1. įgyvendinti valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką, organizuoti ir vykdyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą;

8.2. organizuoti ir koordinuoti Lietuvos gyventojų skiepijimą;

 8.4. teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

    9. Centras, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, vykdo šias funkcijas:

  9.1. įgyvendindamas šių nuostatų 8.1 papunktyje nurodytą tikslą:

9.1.1. organizuoja ir vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje, siekdamas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų (skiepais valdomų, plintančių per orą, maistą, vandenį ir aplinką, kitų zoonozių, virusinių hepatitų, žmogaus imunodeficito viruso ligos/ įgyto imunodeficito sindromo (toliau – ŽIV/AIDS) ir lytiškai plintančių infekcijų (toliau – LPI), retų įvežtinių ir pernešėjų platinamų užkrečiamųjų ligų, parazitozių, hospitalinių infekcijų) atsiradimui, įvežimui ir išplitimui bei užtikrinti šių ligų valdymą šalyje;

9.1.2. pagal kompetenciją koordinuoja ir metodiškai vadovauja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklai užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros srityse, taikant priešepidemines priemones užkrečiamųjų ligų židiniuose;

9.1.4. teikia sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms metodinę pagalbą infekcijų profilaktikos klausimais;

9.1.6. pagal kompetenciją dalyvauja rengiantis ir reaguojant į biologinės kilmės grėsmes visuomenės sveikatai, dalyvauja likviduojant ekstremalios situacijos padarinius, atsiradusius dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, informuoja Ministeriją apie nustatytus ekstremalius atvejus ar situacijas;

9.1.7. dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje, rengiant teisės aktų projektus užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir profilaktikos srityse, rengia aprašus, metodikas, taisykles, tvarkas, rekomendacijas ir kitas metodines priemones;

9.1.10. vertina Lietuvos gyventojų žinias apie užkrečiamąsias ligas, organizuoja ir vykdo užkrečiamųjų ligų paplitimo tyrimus, elgsenos tyrimus, vertina profilaktikos priemonių veiksmingumą;

9.1.11. pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Ministerijai dėl sveikatos politikos tobulinimo, užkrečiamųjų ligų valdymo politikos, sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir tobulinimo, valstybės, savivaldybių institucijų bendradarbiavimo užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje gerinimo;

   9.2. įgyvendindamas šių nuostatų 8.2 papunktyje nurodytą tikslą:

9.2.1. metodiškai vadovauja profilaktinius skiepijimus atliekančioms įstaigoms imunoprofilaktikos taktikos, vakcinavimo technikos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, analizuoja vaikų profilaktinių skiepijimų rodiklius, nepageidaujamų reakcijų į skiepus pasireiškimą;

9.2.2. skiepijimus atliekančias institucijas aprūpina vakcinomis ir švirkštais, saugo vakcinas, laikydamasis vaistinių preparatų geros platinimo praktikos reikalavimų, kurie nustatyti Europos Komisijos paskelbtose 2013 m. lapkričio 5 d. Gairėse dėl žmonėms skirtų vaistų geros platinimo praktikos (OL 2013 C 343, p.1);

             9.4. įgyvendindamas šių nuostatų 8.4 papunktyje nurodytą tikslą:

9.4.3. informuoja visuomenę apie užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones, protrūkių prevenciją, imunoprofilaktikos tikslus ir priemones bei kitais Centro kompetencijos klausimais;

9.4.5. pagal kompetenciją analizuoja valstybės ir savivaldybių įgyvendinamų užkrečiamųjų ligų   programų rezultatus ir teikia apibendrintus duomenis steigėjui, juridiniams ir fiziniams asmenims;

     9.5. įgyvendindamas šių nuostatų 8 punkte nurodytus tikslus Centras taip pat vykdo šias funkcijas:

9.5.1. Ministerijos pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikos pozicijai Europos Sąjungos institucijose, Pasaulio sveikatos organizacijoje ir kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, prevencijos ir valdymo srityse;

9.5.2. pagal kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kitais tinklais, Jungtinių Tautų institucijomis, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis, įstaigomis, ekspertų grupėmis, partnerystės programomis užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, prevencijos ir valdymo srityse;

9.5.3. pagal kompetenciją dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines, regionines, tarptautines, Europos Sąjungos sveikatinimo, socialines, mokslines ir kitas programas ir projektus;

III SKYRIUS

CENTRO TEISĖS

      10. Centras, siekdamas savo veiklos tikslų ir vykdydamas nustatytas funkcijas, turi teisę:

10.1. teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti informaciją ir dokumentus, susijusius su klausimais, kurie priklauso Centro kompetencijai;

 10.4. sudaryti komisijas, darbo grupes Centro kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, įtraukiant į jas kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei visuomeninių organizacijų atstovus ir specialistus;

10.11. bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, užsienio valstybių institucijomis ir organizacijomis.



Ar Lietuvos prokuratūrai Lietuvos žmonės yra Lietuvos valstybės sudedamoji dalis ????

 

https://www.prokuraturos.lt/ pranešė:

Prokurorai, gindami viešąjį interesą, siekia valstybei sugrąžinti per 4 mln. Eur dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti 4 142 600 Eur.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir bendrovei sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 510 000 testų, sutarties vertė (su PVM) – 6 050 000 Eur

Tarkime, kad tuo galima pasidžiaugti ir dar pagirti prokuratūrą, jeigu ne vienas jai senai žinomas klausimėlis:

Kodėl prokuratūra negina viešojo intereso, būdama n-kartų informuota apie Valstybinį reketą: Neteisėtą neteikiamos karšto vandens tiekimo paslaugos mokestį, kuris vien Vilniaus šilumos vartotojams kasmet atsieina ~ 3 milijonus eurų.

Situacija juk šiuo atveju  žymiai žymiai paprastesnė – paslaugos nėra, tačiau prievartaujama už  ją mokėti ......

Situacija dar pikantiškesnė tuo, kad Valstybinio reketo mokestį moka tie prokurorai, kurie gyvena centralizuotai šildomuose daugiabučiuose namuose ..................

Gerai suprantama buvo prokuratūros situacija, kada jai vadovavo apylinkės teisėjas, ką, vadovaujantis sveiko proto logika, reikia suprasti kaip pasityčiojimą iš teisėsaugos, kaip kenkimo Lietuvos valstybei faktą.

Betgi dabar situacija atrodo, kad  pasikeitė, nes prokuratūrai ėmė vadovauti apygardos prokurorė.

Todėl tikimės, kad gavusi šią informaciją generalinė prokurorė  neatsirašys, kaip tai buvo įprasta, kad  į tokią informaciją prokuratūra nereaguoja.

Taigi, jei prokuratūros nesudomins šis Vilniaus šilumos tiekėjo netiekiamo  karšto vandens nepatirtų   sąnaudų paskaičiavimas (ypač būtinos pajamos paslaugos neteikiant), tai bus įrodymas, kad niekas iš esmės prokuratūroje   dar nepasikeitė, ir kad jai Lietuvos žmonės tai ne Lietuvos valstybės sudedamoji dalis   ..................


.

 


2021 m. sausio 6 d., trečiadienis

NŽT praneša:Toks jau gyvenimas ... Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai

Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai 2021-01-06 Vilnius. Nuo metų pradžios šalyje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai. Pagal juos bus skaičiuojami žemės mokesčiai, valstybinės žemės nuomos įkainiai, vertinamas nekilnojamasis turtas, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. NŽT teigimu, verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Žemės mokestis perskaičiuojamas kas penkis metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais. Bendrai žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su pernai, didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje). Vertinant atskiras grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, lyginant su pernai, skirtingose savivaldybėse kinta nevienodai. Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse - mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose - didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto). Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99 karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 karto). NŽT, MŪ inf.

Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/gyvenimas-toks/isigaliojo-nauji-zemes-verciu-zemelapiai-1609838109
Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai 2021-01-06 Vilnius. Nuo metų pradžios šalyje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai. Pagal juos bus skaičiuojami žemės mokesčiai, valstybinės žemės nuomos įkainiai, vertinamas nekilnojamasis turtas, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. NŽT teigimu, verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Žemės mokestis perskaičiuojamas kas penkis metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais. Bendrai žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su pernai, didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje). Vertinant atskiras grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, lyginant su pernai, skirtingose savivaldybėse kinta nevienodai. Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse - mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose - didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto). Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99 karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 karto).

Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/gyvenimas-toks/isigaliojo-nauji-zemes-verciu-zemelapiai-1609838109
Gyvenimas toks... Įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai 2021-01-06 Vilnius. Nuo metų pradžios šalyje įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai. Pagal juos bus skaičiuojami žemės mokesčiai, valstybinės žemės nuomos įkainiai, vertinamas nekilnojamasis turtas, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. NŽT teigimu, verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas. Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis. Žemės mokestis perskaičiuojamas kas penkis metus, paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais. Bendrai žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginus su pernai, didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje). Vertinant atskiras grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, lyginant su pernai, skirtingose savivaldybėse kinta nevienodai. Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse - mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose - didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto). Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99 karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto). Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 kar

Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/gyvenimas-toks/isigaliojo-nauji-zemes-verciu-zemelapiai-1609838109

 

2021-01-05
SAUSIO 1 D. ĮSIGALIOJO NAUJI ŽEMĖS VERČIŲ ŽEMĖLAPIAI

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus  įsakymu patvirtinti žemės verčių žemėlapiai. 

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos sklypų mokestinės vertės perskaičiuojamos kas 5-ius metus.

Pagal žemės verčių žemėlapius nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant mokestines vertes, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas, apskaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, nustatant notarinių paslaugų kainas, kai tvirtinami turto perleidimo sandoriai, ir kitoms reikmėms.

Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai yra sudaryti iš 1399 verčių zonų. Palyginti su 2020 m., nustatyta 51 verčių zona daugiau. 2020 metais tokių zonų buvo 1348, 2019 metais – 1261, o 2004 metais, kai buvo pradėti sudarinėti verčių žemėlapiai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tokių zonų buvo 413. Verčių zonų kasmet nustatoma vis daugiau, nes tokiu būdu yra siekiama kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas.

Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia valstybės įmonė Registrų centras, o juos tikrina ir tvirtina – Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT patvirtintus žemės verčių žemėlapius VĮ Registrų centras naudoja rengdamas elektronines skaičiuokles, pagal kurias galima nustatyti konkretaus žemės sklypo vertę.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius kalendorinius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.

 Išsamiau:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1442a3703f0511eb8d9fe110e148c770

Žemės mokestis perskaičiuojamas kas 5-ius metus,  paskutinį kartą buvo perskaičiuotas 2018 m., tad šiais ir kitais metais dar nesikeis. Žemės mokestis bus perskaičiuojamas 2023 metais. Savivaldybės, apskaičiuodamos žemės nuomos mokesčio dydį, taip pat vadovaujasi žemės verčių žemėlapiais.

Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2020 m., nuo     2021 m. sausio 1 d. didėja 1,06 karto: Pagėgių savivaldybėje mažėja (0,99 karto), kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja nuo 0,01 karto (Druskininkų, Kalvarijos, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse) iki 1,29 karto (Šakių rajono savivaldybėje).

Vertinant atskiras žemės grupes, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2020 m., nuo
2021 m. sausio 1 d. kinta įvairiai: gyvenamųjų teritorijų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto, Kalvarijos, Marijampolės ir Šiaulių rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse nekinta, o kitų miestų ir rajonų teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).

Komercinės paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir rajono, Šiaulių rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,95 iki 0,99  karto), Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse nekinta,  kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,18 karto).

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Druskininkų, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybėse nekinta,  kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,28 karto). Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Kalvarijos, Šiaulių rajono, Vilkaviškio rajono ir Utenos rajono savivaldybėse mažėja (nuo 0,96 iki 0,99 karto), Druskininkų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse nekinta, kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,19 karto).

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Alytaus miesto ir Pagėgių savivaldybėse mažėja (nuo 0,98 iki 0,99 karto), o kitose teritorijose didėja (nuo 1,01 iki 1,31 karto).

...

 

.

 


2021 m. sausio 4 d., pirmadienis

Trys politikos "senjorai pomidorai" kviečia, o rezultatas špyga taukuota .................

 

.Jau kuris laikas trys buvę valstybės vadovai:

  • marksistinės etikos profesorius, 
  • buvęs JAV CŽV darbuotojas,
  • buvusi aktyvi komunistė

per LRT vis kviečia ir kviečia susitelkti ir likti namuose,  ir taip apsisaugoti nuo nematomo priešo – koronaviruso.

 Tuo pat metu policija gražina dešimtis tūkstančius automobilių, mėginusių neteisėtai kirsti savivaldybių ribas, ir tuo dargi didžiuojasi.

Betgi, vadovaujantis sveiko proto logika, tai visų pirma rodo policijos impotenciją - dešimtys tūkstančių karantino pažeidėjų, o nubaustų už tai, kaip sakoma, špyga taukuota ....

Štai taip reaguojama į trijų politikos "senjorų" kvietimą.

Aplamai tai jausmas toks, kad mūsų aukščiausia valdžia pasimetusi.

Nes taip ir neaišku, kas gi vadovauja valstybei kovoje su pandemija:

  • Ar atvirai narcizines savo būdo savybes eksploatuojantis Prezidentas.
  • Ar begalės problemų prislėgta vyriausybės vadovė,
  • Ar vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos vadovė vidaus reikalų ministrė,
  • Ar operacijų centro vadovas sveikatos apsaugos ministras.

  Vadovaujantis sveiko proto logika, vienareikšmiškai kovai su pandemija turi vadovauti vyriausybės vadovė, ir visų pirma tam neturi trukdyti Prezidentas.

Vyriausybės lygio ekstremalių situacijai turi vadovauti vyriausybės vadovė, kaip ji ir buvo žadėjusi.

 

,