Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Joana Noreikaitė. Kas ištiko Garliavos mergaitę, kad jos nuotraukos klastojamos?
Nuo šio teksto publikacijos prabėgo penki mėnesiai. Niekas iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų, atsakingų už mažametės Deimantės Kedytės likimą, į šią skulptorės Joanos Noreikaitės atliktą analizę nesureagavo. Jos nekomentavo ir tekste minimų propagandinių publikacijų autorės Laima Lavastė bei Daiva Norkienė.
Lietuvoje, panašiai kaip Baltarusijoje, visos valdžios institucijos atsisako suteikti visuomenei informacijos apie iš namų prievarta išneštą žmogų. Tuoj bus dveji metai Deimantės Kedytės likimas, kaip ir Aleksandro Lukašenkos oponentų likimai kaimyniniame krašte, yra „valstybės paslaptis“.
Esu skulptorė, todėl teko mokytis ir akademinio piešimo, ir akademinio lipdymo. Taip pat esu gerai susipažinusi su plastine anatomija. Profesiniai įgūdžiai leidžia pastebėti menkiausius veido ir kūno formų skirtumus ir ypatumus.
Mes atpažįstame save ir kitus ne tik pagal veidą, bet ir pagal specifinių bruožų visumą – ji nesikeičia visą gyvenimą. Paprastai atpažįstame žmogų pagal kūno proporcijas, laikyseną, eiseną. Akys fiksuoja ir mažiausius niuansus: juk atskiriame net ir dvynius, tarp kurių skirtumai menki. Atpažįstame save ir kitą kreivame veidrodyje, atskiriame suaugusių žmonių vaikystės nuotraukas.
Pastaruoju metu interneto erdvėje pasirodžiusios Laimutės Stankūnaitės ir neva Deimantės Kedytės nuotraukos Daivos Norkienės straipsnyje sukėlė įtarimą, kad tai klastotė. Tokį pat įtarimą kėlė ir anksčiau pasirodžiusios nuotraukos, ir praėjusių metų filmuotos medžiagos fragmentai. Mat Deimantę esu mačiusi ir gyvai, todėl įsidėmėjau keletą labai specifinių jos veido ir kūno ypatumų, judesių.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Pirmiausia palyginkime štai šių dviejų nuotraukų fragmentus: kairėje – iš Laimos Lavastės rašinėlio apie imbierinių namukų statybą, dešinėje – iš Daivos Norkienės straipsnio apie pievoje lakstančią „laimingą“ mergaitę.
Abiejose nuotraukose matome vaizdą iš nugaros. Išdidinus nuotraukas pasidaro akivaizdu – matome dviejų skirtingų mergaičių galvas. Kairiojoje nuotraukoje nufotografuotos mergaitės, šiek tiek panašios į Deimantę, plaukai stori, tiesūs, sunkūs ir blizga. D.Norkienės nuotraukos mergaitės plaukai plonyčiai, nutriušę, nors akivaizdžiai pakirpti neseniai, iki reikiamo ilgio. Be to, skiriasi ir mergaičių galvos forma. Krinta į akis ir tai, kad mergaitės iš kairiosios nuotraukos ūgis įtartinai per mažas, per siauri ir pečiai – panašu, kad ji kur kas jaunesnė. Antrojoje nuotraukoje matyti pastangos paslėpti visas kūno formas po laisvais rūbais. Jei išties L.Lavastės nuotraukoje Deimantė, tuomet antroji – tikrai dublerė, bet kur kas labiau tikėtina, kad jos abi dublerės.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Antra pora nuotraukų: dešinėje – Deimantė, ką tik pagrobta iš gimtųjų namų, vežama autobusiuke, kairėje – neva Deimantė iš filmuko „Mūsų vasara“, kurį praėjusių metų liepos mėnesį išplatino neva L.Stankūnaitė. Pastarojoje – akivaizdžiai dublerė: kitoks veido ovalas – pailgas, smakro forma – ilgesnė, smailesnė, tarpas tarp akių siauresnis, minkštučiai plaukai, nėra ryškaus verpeto ant kaktos. Nors bandyta ištempti, deformuoti vaizdą – skirtumai akivaizdūs. Kairėje – ne Deimantė, o kita, kur kas smulkesnio sudėjimo mergaitė. Panašu, kad ir pirmuose minėto filmuko kadruose taip pat ne Deimantė.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Trečia pora nuotraukų. Dešinėje Deimantė – ją sakosi atpažinę seneliai Kedžiai, tačiau ji atrodo keistai – suglebusi, abejinga. O kairėje – jau kita mergaitė: smulkesnio sudėjimo, gal jaunesnė. Atkreipkite dėmesį į plaukučius kairėje nuotraukoje – jie plonesni ir banguoti. Galvos forma plokštesnė, visiškai skiriasi ausų forma, kitokia ir petukų linija, tad mergaitė kairėje – dublerė.
Kitos trys nuotraukos – Laimutės Stankūnaitės ir neva Deimantės Kedytės „Kalėdos“. Kam apmulkinti skirtos šitos nuotraukos? Du skirtingi interjerai, dvi skirtingos eglutės, trys skirtingos mergaitės, vis ta pati sacharininės šypsenos kaukė, pademonstruota poza. Akivaizdu, kad visos trys nuotraukos padarytos skirtingomis dienomis – dirbtinai sukurptas idiliškas vaizdelis, skirtas apmulkinti neįdėmų skaitytoją.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Kairiojoje nuotraukoje mergaitė labiausiai panaši į Deimantę. Veidas uždengtas, bet liko matoma ranka ir ji – išdavikė. Kad įsitikintumėte patys, palyginkite su kitomis nuotraukomis iš filmo apie mergaitę, žaidžiančią su triušiu, ir pamatysite: tai ne Deimantės ranka.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Kaip matyti, dublerės rankos pirštai gerokai trumpesni ir bukesni už ilgus ir labai plastiškus Deimantės pirštus.
Vidurinėje „kalėdinėje“ nuotraukoje Stankūnaitė su dar kita mergaite pozuoja prie jau papuoštos pušelės. Kad tai irgi dublerė, išduoda ilgas mergaitės liemuo ir nugaros išlinkimas, nebūdingas Deimantei. Įmantri šukuosena – dėmesiui nukreipti ir klaidinti.
Dešiniojoje nuotraukoje – tarp Stankūnų įsprausta mergaitė, atrodanti išties nesveikai. Pati senelių kūno kalba rodo atsiribojimą: gynybine poza sudėtos rankos, surežisuotas bučinys. Mergaitės kūnas susmukęs, tarytum prilaikomas, keistai nenatūraliai pakelta, kiek užlaužta galva, suglebusios, be tonuso, lyg negyvos rankos. Mergaitei ant stalo net nepadėta lėkštė. Tai – žmogutis, laikinai įspraustas papozuoti tarp dviejų suaugusių žmonių. Krinta į akis itin keisti, neskoningi drabužiai. Tačiau būtent šioje nuotraukoje galima įžvelgti detales, leidžiančias manyti, kad tai greičiausiai ir yra Deimantė – veido ovalas, rankų pirštų forma ir ilgis labai panašūs į Deimantės. Deja, ji visai ne tokia, kokią buvome įpratę ją matyti Klonyje: gyvą, judrią.
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Įsižiūrėkite dar kartą – štai taip per Kalėdas (?) atrodė Deimantė, jau galimai suluošinta.
.jpg)
Pastaba: jei norite išdidinti paveikslėlį, spragtelkite ant jo pele ir tempkite atsidariusio lango apatinį dešinį kampą.
Panašios klastotės yra ir neva Deimantės piešiniai. Pirmasis piešinys yra nevykėliška vaikiško piešinio imitacija, padaryta suaugusio žmogaus, nežinančio vaikiško piešinio raidos ypatumų. Nuo šešerių metų normaliai išsivystę vaikai rankas ir kojas piešia dviguba linija. Aštuonerių metų vaikas būtinai pavaizduotų rankų pirštus ir pėdas. Ypač į akis krinta tai, kad visos linijos nubrėžtos tvirta suaugusio ranka – atkreipkite dėmesį į namo kontūrus, balionų ir stogo foną. Be to, vaikas niekuomet nepavaizduotų lūpų plastiškai, o kojų ir rankų – schematiškai.
2014 m. vasario 16 d.
Kitas piešinys, kuris paskelbtas straipsnyje apie imbierinius namelius, atrodo kaip trejų–ketverių metų vaiko piešinys. Aišku tik viena – vaikas būtinai pavaizduotų kojas. Be to, akys pavaizduotos kaktoje, rankos prijungtos prie galvos – visa tai rodo silpną judesių koordinaciją. Jeigu tai išties yra Deimantės piešinys, tai kodėl beveik devynerių metų vaiko intelektiniai gebėjimai degradavo iki trejų–ketverių metų lygio ir kas sutrikdė judesių koordinaciją?
Kyla ir daugiau klausimų: kodėl per šešiolika mėnesių nei seneliai, nei draugai negalėjo gauti „laimingosios“ mergaitės nuotraukos? Kodėl niekas negirdėjo Deimantės balso? Ką slepia visos tos negrabiai padarytos „laimingo gyvenimo“ su mama imitacijos? Kokios būklės yra mergaitė, jei pagrobėjai jos negali nufotografuoti net iš nugaros ir nuotraukos klastojamos?
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kit
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą