Valdžia nenori nuo podiumo nusileisti ant žemės pas runkelius ....

EUROPOS VIETOS SAVIVALDOS CHARTIJA

Preambulė

Šį dokumentą pasirašiusios valstybės, Europos Tarybos valstybės narės,

atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos tikslas – glaudžiau suvienyti savo narių gretas, siekiant užtikrinti jų saugumą ir įgyvendinti kartu paveldėtus idealus ir principus,

atsižvelgdamos į tai, kad vienas šio tikslo įgyvendinimo būdų – susitarimai valdymo srityje,

atsižvelgdamos į tai, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas,

atsižvelgdamos į tai, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės,

įsitikinusios, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama būtent per vietos valdžios institucijas,

įsitikinusios, kad tik vietos valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą,

žinodamos, kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas įvairiose Europos šalyse yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą,

tvirtindamos, kad šių tikslų realizavimas reikalauja garantuoti, kad egzistuotų vietos valdžia, suformuota iš demokratišku būdu sudarytų sprendimus priimančių institucijų ir galinti pakankamai savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus, priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti,

susitarė:

Susitarti susitarė, o mūsų valdžia, kaip tarė, taip ir padarė ... , nafik, atsiprašant, jai ta chartija su ta jos vietinė savivalda,  ..........

Tokiu būdu aplink Lietuvą visur vietinė savivalda yra, o pas mus ne ...

O gal ir nereikia, nes liaudis jos ir nereikalauja, jai svarbiausia, kad jos interesus geriausiai atstovauja ir  gina prezidentė ...

Na o Lenkijoje, matyt,  liaudis kritinės masės gyventojų tarpe nesudaro, nes jų interesai pradedami ginti jau valsčiuose.

Tas pats ir Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, dargi Rusijoje ir Baltarusijoje yra vietinė savivalda.

  Dar 2009 m. lapkritį Utrechte Lietuva, viena iš pirmųjų Europos Tarybos valstybių,  pasirašė Europos vietos savivaldos chartijos papildomą protokolą dėl teisės dalyvauti sprendžiant vietos valdžios reikalus, kuris Seimo ratifikuotas 2012 m. birželio 21 d.

Jame nustatyta

4. a) Kiekviena Šalis teisės aktuose pripažįsta Šalies piliečių teisę dalyvauti kaip rinkėjams ar kandidatams jų gyvenamosios teritorijos vietos valdžios tarybos ar asamblėjos narių rinkimuose.

Taigi jau dabar atrodo ir mūsų valdžia turėjo apsidairyti, kaip sakoma, aplink ir suprasti, kad būtent jai skirtas šis delikatus priminimas, nes mūsų šalyje   vietinės savivaldos iš esmės  NĖRA.

Kita  vertus nelaikykime naivia mūsų valdžią ir partijas, nes  jos gerai suvokia, koks joms galvos skausmas būtų vietinė savivalda, nes tektų, kaip sakoma, nusileisti nuo  podiumo ant žemės pas runkelius ...

Kas iš esmės yra vietinė savivalda norint bus galima suvokti perskaičius  žemiau pateiktą straipsnį iš „Respublikos“ kurios atsiprašome už jos  straipsnio paskelbimą, ir vienkart dėkojame už, kaip sakoma, aukso vertės informaciją.

O juk kada tai  buvome su Lenkija viena valstybė, kol mūsų elitas savo valstybės neatsisakė, o prieškaryje tai į Lenkiją iš Lietuvos vyko druskos, galvijų kontrabanda ...

O dabar kaip yra ....

O kodėl taip yra tikrai verta pagalvoti, ypatingai  verta tai padaryti tremtiniams ir politiniams kaliniams, kurie iš esmės prisidėjo ir prisideda prie to, kas vyksta... o save  dar laiko Lietuvos patriotais .....

Taigi ...taigi ..... istorija su mūsų elitu kartojasi ..... 

 *****************************************************

Kaip savivalda tvarkosi Lenkijoje

2015-02-09, 09:00

Respublika.

Pasikalbėjimas suPunsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

- Pone Vytautai, mes alsuojame artėjančių savivaldos rinkimų karščiu, o pas jus Lenkijoje savivalda išrinkta lapkritį. Kodėl taip anksti?

- Kad nauja valdžia spėtų pati suformuoti ir patvirtinti 2015 metų biudžetą. Nelogiška šaukti rinkimus, kai biudžetą suformavo sena valdžia.

- Ar rinkimuose dalyvavo partijos?

- Ne. Partijos kaunasi aukštesniuose sluoksniuose. Valsčiuje visus reikalus sprendžia bendruomenė: ji renkasi viršaitį ir 15 tarybos narių. Ji mūsų valdžia ir partija.

- Ar turėjote konkurentą?

- Vieną, bet stiprų. Kovėmės garbingai. Mano veidelį pasirinko 81 proc. rinkėjų.

- Lietuvoje mažai kas supranta, kas per darinys yra valsčius...

- Mūsų Punsko valsčius savo dydžiu (14 tūkst. hektarų plotas), gyventojų skaičiumi (3,5 tūkst.) prilygsta daugeliui jūsų seniūnijų, pvz., Alytaus rajono, Miroslavo seniūnijai. Anksčiau su ja maloniai bendravome.

- Jūs turite savarankišką valsčiaus biudžetą...

- Taip, mes turime savarankišką, valstybės įstatymu įtvirtintą 16 milijonų zlotų biudžetą, dar apie 6-8 milijonus prisiduriame pateikę projektus ES fondams. Visos biudžetinės valsčiaus įstaigos priklauso mums, kaip ir 200 kilometrų vidaus kelių, karjerai ir pan. Tai mūsų turtas. Mes jį valdome, prižiūrime, juo disponuojame. Mes iš savo biudžeto mokame atlyginimus, teikiame pašalpas. Laidotuvių išlaidas...

- Jūs išduodate verslo, ūkininkavimo, gimimo, santuokos ir kitus dokumentus?

- Visus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, nes neturime savo vairuotojų mokyklos. Neturime ir ligoninės. O šiaip visus darbo, verslo, švietimo, socialinės rūpybos, pirminės sveikatos priežiūros, o ir kitus kasdienius reikalus žmogus išsprendžia neperžengdamas valsčiaus ribų. Darbymečiu, kad žmonės negaištų, važiuojame pas juos ir vietoje sutvarkome tai, ko labiausiai reikia.

- Kokie jūsų santykiai su ankstesnėmis institucijomis?

- Draugiški. Mus kontroliuoja ir prižiūri žmonių išrinkta 15 garbingiausių valsčiaus žmonių taryba. Ji yra tiesioginis mano viršininkas. Valsčiaus administracija parengia išsamų metų veiklos planą, paskirsto finansus, numato darbų užbaigimo terminus ir t.t. Taryba planą, jei reikia, koreguoja ir patvirtina.

Vėliau taryba tik kontroliuoja, kaip dirbame. Kas pusmetį pateikiu išsamią ataskaitą tarybai ir visoms šeimoms. Taryba susirenka tik iškilus nenumatytoms aplinkybėms, ji tą pačią dieną pakoreguoja atitinkamus biudžeto straipsnius. Šiaip taryba nesikiša į administracijos darbą, nes visa atsakomybė gula ant mano pečių - atsakau ne tik kėde, bet ir savo turtu. Kadangi rinkimuose nedalyvauja partijos, tai nei administracijoje, nei taryboje nebūna susikirtimų. Valsčiaus šeima nedidelė, vieni kitus žinome kaip nuluptus. Viršaitis čia nepamandravos. Išspirs bematant.

- Ar valsčius turi ilgalaikių skolų?

- Apsaugok Dieve nuo ilgalaikių... Man to niekas neleistų. Trumpalaikių skolų imame tam, kad savo dalį pridurtume prie laimėtų ES fondų projektų. Vėliau skolas tuoj pat grąžiname. Praskolinti valsčių reikštų mano, kaip viršaičio, asmeninį bankrotą. Aš privalėčiau dėl savo kaltės padengti nuostolius. To nebūna, nes taryba akyla kaip pelėda. Praskolinti valsčių galėtų tas, kuriam įstatymas neužkrautų asmeninės atsakomybės. Man tai sunku įsivaizduoti - vadovauti, asmeniškai neatsakant? Pas mus kaip privačiame versle - už rezultatus atsakai savo kailiu.

- Lietuvoje savivaldą, kaip ir visą valstybę, supurtė garsioji ekonomikos ir finansų krizė.

- Lenkiją tik pakuteno. Buvęs premjeras ponas Tuskas ne kartą džiaugėsi, kad provinciją gelbėjo būtent savarankiškų valsčių sistema. Iš tikrųjų mes operatyviai, iš anksto numatydavome galimas įtakas, pokyčius versle, žemės ūkyje, švietimo, socialinėje sferose ir, jei reikėdavo, tą pačią dieną perskirstydavome biudžetą. Gydėme ligos simptomus, o ne jos pasekmes. Tai mus gelbėjo. Valsčiuje per krizę nedidėjo atlyginimai, pensijos, pašalpos, bet ir nė centu nesumažėjo. Neturėjome bankrotų, neatsirado bedarbių, nepadidėjo mokesčiai. Mes tvarkėmės gaspadoriškai.

- Anksčiau girdėjau kalbų, kad centras ruošiasi stambinti valsčius...

- Per krizę visi įsitikino, kad tokia, kokią turime, valsčių sistema, veikė efektyviausiai. Šlubavo centrinės institucijos... Visos kalbos apie stambinimus nuplaukė kaip pienės pūkas... Žmonių tiesiogiai rinkta valsčių valdžia, personalinė atsakomybė, atsakingas, taupus požiūris į valsčiaus finansus ir turtą mums leidžia ramiai dirbti ir pasiturimai gyventi. Stiprėjome kaip šeima.

- Bet dviejų mokyklų neišsaugojote... Beje, jūs buvote pirmasis valsčiaus viršaitis, kurį taip pagarbiai priėmė mūsų premjeras.

- Ne tik maloniai priėmė, bet ir padėjo. Mokyklose buvo likę tik po kelis moksleivius, dabar juos vežiojame į kitas dvi mokyklas. Autobusėlis senas, prašiau jūsų švietimo ir mokslo ministro - gal ras progą padovanoti mokyklinį. Daugiau mums jokios paramos ir nereikia, žinome, kad ir Lietuvai nelengva.

- Ar jus taip pat maloniai priima jūsų ministrai, ministras pirmininkas...

- Taip. Juk mes pirminė, stipriausia visos valdymo sistemos pakopa. Mes žmonių rinkta ir kontroliuojama valdžia. Tokią valdžią turi gerbti visi. Atvirkščiai, pirmiausia priima valsčiaus valdžios atstovas. Juk iš kaimo viskas kyla į viršų. Dažnai pasidžiaugiame, kad Lenkijoje savivaldos negniaužia centralizuotas valdymas.

- Valsčius renka savus mokesčius?

- Taip. Žemėnaudos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų. Du procentus nuo apyvartos moka karjerą eksploatuojanti įmonė, du procentus moka magistraliniai keliai, kertantys valsčiaus teritoriją. Moka mokestį nuo magistralinio kelio ruožo vertės. Taigi, prisiduriame, ir gana neblogai prisiduriame.

- Jūs turite valdiškų miškų?

- Tik apsaugos zonas. Jei turėtume valdiškų miškų, tai juos patys ir tvarkytume. Nesuprantu, kodėl jūsų savivaldybių teritorijų valdiškus miškus tvarko generalinė urėdija. Vadinasi, savivaldybių nelaiko valdžia, jomis nepasitiki. Parceliuoti miškų mums neleistų žmonės. Centras savivaldos neperleidžia, iš čia ir kyla visos bėdos. Tai gerai žinau, nes bendrauju su daugeliu tautiečių. Galbūt aš klystu. Gal jums tai normalu. Lenkijoje taip nėra. Ir tuo džiaugiamės.