Nežiūrint to, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 ir 20 straipsniai prieštarauja vienas kitam, Kainų komisija vadovaujasi ne sveiko proto logika, o tik vienu Įstatymo 15 straipsniu ir nustatinėja neteikiamos paslaugos - centralizuotai paruošto karšto vandens kainas, o šilumos tiekėjai jas taiko ....
Taip per eilę metų iš šilumos vartotojų akivaizdžiai neteisėtai išreikalauta dešimtys milijonų eurų ...
Visai nesenai Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame neatitikimo tarp Įstatymo 15 ir 20 straipsnių problemos nesprendžiamos ... !!!??????
Ryšium su tuo Vyriausybės kanceliarija prašoma pagal savo kompetenciją paprotinti Energetikos ministeriją, kurios vadovybės tarpe šilumos ūkio problemų bent minimalaus supratimo, kaip sakoma, ir su balana nesurasi ...
Vaizdžiai tariant, kaip sakoma, kas paneigs, kad - Energetikos ministerijoje šioje vietoje "Balanos gadynė" ....
*******************************************************************************
Vyriausybės
kanceliarijai 2015.09.23
DĖL ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ
Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei
ĮSTATYMO projektą,
kuriame nustatė:
A. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2.
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas
šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas
moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus
metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis
tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo
metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai
gali būti taikomi tik suderinti su Infrastruktūrų reguliavimo taryba. Kol
vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą
bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.“
Kadangi daugiabutis
namas yra vientisas statinys, kurio patalpos turi būti tolygiai šildomos (bendros sienos, lubos, grindys), todėl,
vadovaujantis sveiko proto logika, „visą
pastate suvartotą šilumos kiekį“ reikia suprasti kaip „visą pastate suvartotą šilumos kiekį,
nepriklausomai nuo to, kokia energijos rūšimi šildomos patalpos“.
Deja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija to nepajėgia suvokti ir,
kurdama šilumos paskirstymo metodus, to nevertina.
Todėl, viešojo
intereso gynimo tikslu, prašome pagal kompetenciją imtis priemonių, kad 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip:
„2.
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas
šilumos kiekis,
nepriklausomai nuo to, kokia energijos rūšimi (centralizuotai tiekiama šiluma, gamtinėmis dujomis, skystu ar kietu
kuru, elektra ir t.t.) šildomos patalpos,
paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o
kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus
ar kitaip pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarybos rekomenduojamus taikyti ar
su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto
šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo,
nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš
Infrastruktūrų reguliavimo tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai
gali būti taikomi tik suderinti su Infrastruktūrų reguliavimo taryba. Kol
vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą
bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.“
B. 5 straipsnis. 15 straipsnio
pakeitimas
1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„1. Vartotojai
daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka
pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir
sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto
vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius
apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti
reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.
Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos
prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo
įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas
pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo
įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis
sugedęs, – pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintas normas.
Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų
patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis.
Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir
mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo
ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu
karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas
apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles
sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo
vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas
privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo
sutartį.“
2. Pakeisti 15
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės
taryba pagal Infrastruktūrų reguliavimo tarybos patvirtintą metodiką nustato
atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.“
Betgi Šilumos ūkio
įstatymo 2
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
nustato:
38. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą
transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo
šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui,
yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji
dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra
šio namo butų ir patalpų savininkai).
O Šilumos ūkio
įstatymo 20
straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
nustato:
1.
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų
patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise
priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims,
tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti
įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos
normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas
(eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo
bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas
jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės
teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems
asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas
(eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas
atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir
šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85
straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai,
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie
nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio
namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su
pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų
savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo
naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų
prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis
atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba
kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens
sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus
darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines
priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo
naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
2. Pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti
šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai
asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo
santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar
gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių
ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje
dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal
Konkurencijos įstatymą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą
pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam
vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja
gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų
bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių
įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal
kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių
įgyvendinimo.
Be to situacija šiuo metu tokia, kad dalis šilumos
tiekėjų nebeturi savo nuosavybėje šilumos punktų .....
Todėl sumoje Šilumos ūkio įstatymo 15
straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas,
kada daugiabučiuose namuose įrengti šilumos punktai,
vadovaujantis sveiko proto logika, nebeturi
prasmės.
Deja šia logika
nesivadovauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nustatinėja
centralizuotai paruošto karšto vandens kainas, o teisinę prostraciją demonstruojantys
šilumos tiekėjai jas taiko – t.y. prievartauja
šilumos vartotojus mokėti neteikiamos paslaugos – centralizuotai paruošto karšto
vandens kainą.
Rezultate pvz.
Vilniaus šilumos vartotojai moka šilumos tiekėjui ~ 1 litą už kubinį metrą jų pačių pasiruošto karšto vandens ....... t.y. moka už GRYNĄ NIEKĄ
....
Tokiu būdu iš šilumos vartotojų per eilę
metų yra sumoje akivaizdžiai neteisėtai išreikalauta
dešimtys milijonų eurų ....
Todėl prašome
pagal savo kompetenciją imtis priemonių prieštaravimams tarp Šilumos ūkio įstatymo 15 ir 20 straipsnių
išspręsti ir Šilumos ūkio įstatymo
projektą gražinti sutvarkymui.
Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas
Antanas
Miškinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą