2014 m. sausio 7 d., antradienis

Vyriausybės žiniai – eilinis politinės korupcijos pavyzdys



 
 Prezidentūros inicijuota konkurencija karšto vandens tiekime baigėsi tuo, kad šilumos vartotojai už nesuteiktą karšto vandens tiekimo paslaugą  nuo kiekvieno karšto vandens kubo sumoka  po ~ 3 litus.
 
Atrodytų, kad Prezidentūra pasimokė ir, kaip sakoma,toliau batsiuvys pyragų nebekeps ..“
 
Tačiau kur jau ten, Prezidentūra nedelsdama, kaip sakoma,  persimetė ant konkurencijos šilumos gamyboje.

Konkurencija tiek gamtoje, tiek versle yra sveikas ir sveikintinas dalykas, tiktai visų konkuruojančių sąlygos turi būti vienodos.

Betgi Šilumos ūkio įstatymas  buvo nustatęs, kad esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos  gamintojas  centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai.
.
O  Kainų komisija,   gavusi šilumos gamintojo prašymą  be jokio pagrindimo, nedelsdama skelbdavo jį nereguliuojamu,  motyvuodama tuo, kad jo gaminamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei sistemos šilumos kainai .......

Tokiu būdu Kainų komisija pavertė niekine šią Šilumos ūkio įstatymo nuostatą,  nes  kiekvienas besikreipiantis buvo skelbiamas nereguliuojamu ...

Maža, to, ES ar valstybės paramą gavę šilumos gamintojai  tapdavo nereguliuojamais  ir maudėsi viršpelniuose.

Betgi įstatymo leidėjai gana greitai susigaudė, kad  tai yra visiškas nonsensas, o gal išsigando ES institucijų, ir Šilumos ūkio įstatymą atitinkamai pataisė – gavę paramą ar subsidijas nepriklausomi šilumos tiekėjai tampa reguliuojamais.

Betgi, kaip sakoma, verslas yra verslas, kad nepaimtų to, kas  po jo  kojomis mėtosi ...

Taigi atsirado  tokių, kurie nutarė gautą paramą sugražinti tikslu,  kad ir toliau būtų nereguliuojami.

Nors ir joks teisės aktas tokios situacijos nenagrinėja, Kainų komisija savo „žodiniu išaiškinimu“  tam pritarė ...

Tuo tarpu  Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad reguliuojamais  tampa nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie gamina daugiau  kaip 1/3  metinio sistemos šilumos kiekio ...

Tokiu būdu tiktai stebėk, kad  neparduotum daugiau kaip 1/3 sistemos šilumos kiekio, ir maudykis viršpelniuose ....

Kaip rusai sako, anekdotas iš serijos ir tyčia nesugalvosi ....


Na o kas būtų, jeigu, tarkime, vienoje sistemoje atsiranda koks trejetas nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie  gamina po 30 procentų sistemos šilumos kiekio.

Kadangi pagrindinio šilumos gamintojo gaminamas šilumos kiekis itin  žymiai sumažėja, o pastoviosios sąnaudos (įrenginių remontas, amortizaciniai atskaitymai, nekilnojamo turto mokesčiai, atlyginimai, normatyvinis pelnas ir kt.) nemažėja, tai atitinkamai turi padidėti šilumos kaina – t. y. tuo pačiu ir nereguliuojamų šilumos tiekėjų viršpelniai ...

Tai paprasta aritmetika, o ne kokia nors aukštoji matematika ....

Žinoma galima tvirtinti, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek prezidentūra su aritmetika, kaip sakoma, nedraugauja...

 Betgi yra ir kita nuomonė, kad tokios Šilumos ūkio įstatymo nuostatos priimtos ir patvirtintos tikslingai, nes jos tik patvirtina žiniasklaidoje sklandančią informaciją, kad ne kuris Prezidentės patarėjas yra ne kurio  šilumos gamintojo, kaip sakoma, STOGAS ...

Tokiu būdu sumoje:

Nauda, taip vadinamiems, nereguliuojamiems šilumos gamintojams akivaizdi ir pavydėtina.

Lygiai taip akivaizdu, kad šilumos vartotojams iš to naudos jokios .

Kad tokios  Šilumos ūkio įstatymo nuostatos yra įžūliai korupcinės,  galėtų patvirtinti  Specialiųjų tyrimų tarnyba, jeigu Prezidentūra leistų, arba Seimas paprašytų atlikti jų ekspertizę

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą